Baudos už vaiko vežimą be kėdutės: ką privalu žinoti?

Kiekvienas vairuotojas, vežantis vaikus, privalo suprasti, kad atsakomybė už mažųjų keleivių saugumą tenka būtent jam. Nors daugelis tėvų rūpinasi specialiomis kėdutėmis dėl savo atžalų gerovės, vis dar pasitaiko atvejų, kai skubant ar važiuojant trumpus atstumus numojama ranka į saugumo reikalavimus. Tačiau Lietuvos kelių policija griežtai vertina tokius pažeidimus, o Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai reglamentuoja, kaip turi būti vežami vaikai. Svarbu žinoti ne tik tai, kad kėdutė yra privaloma, bet ir kokios finansinės sankcijos gresia už šio reikalavimo nepaisymą bei kaip šios taisyklės keičiasi priklausomai nuo vaiko ūgio ir automobilio konstrukcijos.

Ką sako Kelių eismo taisyklės apie vaikų vežimą?

Lietuvoje galiojančios Kelių eismo taisyklės nustato aiškią ribą, kada vaikas privalo sėdėti specialioje, jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje. Pagrindinis rodiklis yra vaiko ūgis. Taisyklėse nurodoma, kad žemesni nei 135 cm ūgio vaikai lengvuoju automobiliu ar krovininiu automobiliu turi būti vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atsisėdimo sistemose.

Tai reiškia, kad amžius nėra pagrindinis kriterijus. Net jei vaikui yra 10 ar 11 metų, bet jis dar nepasiekė 135 cm ribos, jis privalo sėdėti paaukštinime arba kėdutėje. Šios sistemos turi atitikti tam tikras grupes ir būti sertifikuotos pagal Europos Sąjungos saugumo standartus. Svarbu paminėti, kad šios sistemos turi būti naudojamos pagal gamintojo nurodytą instrukciją.

Piniginės baudos dydis už vaiko vežimą be kėdutės

Vairuotojams, kurie ignoruoja saugumo reikalavimus, gresia administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), baudos už vaikų vežimo taisyklių pažeidimą yra diferencijuotos.

Už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą (įskaitant ir vaikų vežimą be specialių kėdučių) numatytos šios sankcijos:

  • Pirmą kartą nusižengus: Vairuotojui skiriama bauda nuo 30 iki 50 eurų. Jei asmuo anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, policijos pareigūnas gali skirti pusę minimalios baudos, t.y. 15 eurų.
  • Pakartotinis nusižengimas: Jei vairuotojas vėl pagaunamas darantis tą patį pažeidimą, bauda išauga. Už pakartotinį vaikų vežimo taisyklių pažeidimą gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų.
  • Vairuotojo pažymėjimo atėmimas: Skirtingai nei už greičio viršijimą ar vairavimą išgėrus, už vaiko vežimą be kėdutės vairuotojo pažymėjimo atėmimas tiesiogiai nenumatytas, tačiau pakartotiniai pažeidimai kaupiasi vairuotojo istorijoje ir gali turėti įtakos draudimo kainai ar vertinant vairuotojo patikimumą kitose situacijose.

Svarbu suprasti, kad baudą moka transporto priemonės vairuotojas, o ne vaiko tėvai (jei jie nevairuoja). Tai ypač aktualu seneliams ar auklėms, kurie veža svetimus vaikus.

Kodėl 135 cm yra kritinė riba?

Daugeliui kyla klausimas, kodėl pasirinkta būtent 135 cm riba. Atsakymas slypi automobilio saugos diržų konstrukcijoje. Standartiniai automobilio saugos diržai yra suprojektuoti suaugusio žmogaus anatomijai – maždaug 150 cm ir aukštesniems asmenims.

Kai saugos diržu segamas žemesnis nei 135 cm vaikas be jokio paaukštinimo:

  1. Diržo pozicija ant kaklo: Viršutinė diržo dalis dažnai eina ne per raktikaulį, kaip turėtų, o per vaiko kaklą. Staigaus stabdymo ar avarijos atveju toks diržas gali stipriai sužaloti kaklą ar net sukelti mirtiną pavojų.
  2. Pilvo trauma: Apatinė diržo dalis be kėdutės ar paaukštinimo dažnai atsiduria ne ant vaiko dubens kaulų, bet ant minkštųjų pilvo audinių. Smūgio metu tai gali lemti sunkius vidaus organų sužalojimus.
  3. Išslydimas: Mažesnis vaikas avarijos metu gali tiesiog išslysti pro diržo apačią (vadinamasis „povandeninio laivo“ efektas), jei nėra tinkamai fiksuotas.

Specialiosios taisyklės vežant vaiką priekinėje sėdynėje

KET nedraudžia vežti vaiko priekinėje automobilio sėdynėje, tačiau tam taikomi griežti papildomi reikalavimai. Jei vaikas vežamas priekyje specialioje kėdutėje, kurioje vaikas sėdi nugara į važiavimo kryptį, privaloma išjungti priekinę keleivio saugos oro pagalvę.

Tai kritiškai svarbu, nes išsiskleidžianti oro pagalvė smūgio metu skrieja didžiuliu greičiu ir jėga. Jei ji atsitrenktų į atbularia kryptimi sumontuotą kėdutę, vaikas galėtų patirti mirtinus sužalojimus. Daugelis šiuolaikinių automobilių turi automatinį oro pagalvės išjungimą arba rankinį jungiklį, tačiau vairuotojas privalo tuo įsitikinti prieš pradėdamas kelionę. Jei vaikas vežamas priekyje veidu į eismą (vyresni vaikai kėdutėse), rekomenduojama sėdynę atitraukti kuo toliau atgal.

Dažniausios tėvų klaidos, kurios mažina kėdučių efektyvumą

Net ir turint brangiausią kėdutę ir išvengus baudos, saugumas nėra garantuotas, jei daromos eksploatavimo klaidos. Policija ir saugaus eismo ekspertai išskiria kelias pagrindines problemas:

  • Storos striukės žiemą: Tai viena dažniausių klaidų šaltuoju sezonu. Pūsta striukė sukuria oro tarpą tarp vaiko kūno ir saugos diržų. Avarijos metu oras išstumiamas, ir atsiranda laisvumas, dėl kurio vaikas gali iškristi iš kėdutės arba patirti stiprų smūgį. Rekomenduojama vaiką segti be storos striukės, o apkloti jį virš diržų.
  • Netinkamai įtempti diržai: Diržai turi būti prigludę taip, kad po jais tilptų tik vienas ar du pirštai. Jei diržai laisvi, jie neatliks savo funkcijos.
  • Susisukę diržai: Susisukęs saugos diržas avarijos metu veikia kaip virvė ir gali stipriai įsirėžti į kūną, sukeldamas papildomus sužalojimus.
  • Netinkamas kėdutės tvirtinimas: Jei kėdutė tvirtinama ne ISOFIX sistema, o automobilio diržais, būtina užtikrinti, kad ji nejudėtų ir būtų stabiliai prispausta prie automobilio sėdynės.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje atsakome į dažniausiai vairuotojams kylančius klausimus dėl vaikų vežimo ir baudų.

Ar galima vežti vaiką taksi automobilyje be kėdutės?

Taip, KET numato išimtį. Vežant vaiką taksi automobilyje, jei jame nėra specialios kėdutės, leidžiama vaiką vežti ant galinės sėdynės. Tačiau vaikas turi būti prisegtas saugos diržu (jei jo ūgis leidžia) arba būti prižiūrimas suaugusiojo. Visgi, saugumo ekspertai rekomenduoja rinktis taksi, kurie turi kėdutes, arba turėti savo nešiojamą sistemą.

Kokia bauda gresia, jei kėdutė yra, bet vaikas joje neprisegtas?

Baudos dydis yra toks pat, kaip ir vežant be kėdutės – nuo 30 iki 50 eurų. Kėdutės buvimas automobilyje neatleidžia nuo atsakomybės, jei ji nenaudojama pagal paskirtį. Saugumo atžvilgiu neprisegtas vaikas kėdutėje yra taip pat nesaugus, kaip ir sėdintis ant paprastos sėdynės.

Ar 135 cm taisyklė galioja ir važiuojant trumpus atstumus mieste?

Taip, taisyklės galioja visuose keliuose, nepriklausomai nuo atstumo. Didelė dalis eismo įvykių nutinka būtent mieste, važiuojant nedideliu greičiu netoli namų, todėl „tik iki parduotuvės“ nėra pasiteisinimas.

Ar galima naudoti tik sėdynės paaukštinimą (bute) be nugarėlės?

Naujesni saugumo standartai rekomenduoja paaukštinimus su nugarėlėmis, nes jie apsaugo galvą ir šonus. Tačiau teisiškai, jei vaikas atitinka svorio kategoriją (dažniausiai nuo 22 kg ir 125 cm ūgio), paprastas paaukštinimas be nugarėlės nėra draudžiamas, svarbu, kad jis būtų sertifikuotas.

Praktiniai patarimai pratinant vaiką prie saugių kelionių

Viena iš priežasčių, kodėl tėvai kartais rizikuoja vežti vaikus be kėdutės, yra vaiko pasipriešinimas. Vaikai gali verkti, muistytis ir atsisakyti sėstis į suvaržytą erdvę. Tačiau nusileidimas vaiko norams šiuo atveju gali kainuoti gyvybę, todėl vairuotojo principingumas yra būtinas. Kad išvengtumėte konfliktų ir baudų, svarbu formuoti įprotį nuo pat pirmųjų dienų.

Pirmiausia, patys rodykite pavyzdį – visada prisisegkite saugos diržą dar prieš užvesdami variklį. Vaikams paaiškinkite, kad automobilis „neužsiveda“ arba „nevažiuoja“, kol visi keleiviai nėra saugūs. Ilgesnėse kelionėse darykite dažnas pertraukėles, kad vaikas galėtų pajudėti, tuomet buvimas kėdutėje nebus toks varginantis. Taip pat leiskite vaikui dalyvauti kėdutės pirkimo procese – tegul jis išsirenka spalvą ar modelį (iš jūsų atrinktų saugių variantų), tuomet jis jaus nuosavybės jausmą ir noriau joje sėdės. Atminkite, kad bauda yra tik mažiausia problema – jūsų tikslas yra užtikrinti, kad kiekviena kelionė baigtųsi sėkmingai pasiekus tikslą.