Gimdos kaklelio pakitimų diagnozė moteriai dažnai sukelia didelį nerimą ir baimę dėl ateities. Išgirdus tokius terminus kaip displazija, ikivėžiniai pakitimai ar ŽPV infekcija, natūraliai kyla klausimas: kas laukia toliau? Viena dažniausiai atliekamų procedūrų, siekiant užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio vystymuisi, yra gimdos kaklelio konizacija. Nors operacijos pavadinimas gali skambėti bauginančiai, tai yra standartinė, minimaliai invazinė ir dažniausiai greitai atliekama procedūra, kuri ne tik diagnozuoja tikslų pakitimų laipsnį, bet ir pašalina pavojingas ląsteles. Gydytojai akušeriai-ginekologai pabrėžia, kad laiku atlikta konizacija yra viena efektyviausių priemonių, leidžiančių moterims išvengti sudėtingų onkologinių susirgimų ir išsaugoti sveikatą.
Kas tiksliai yra gimdos kaklelio konizacija?
Gimdos kaklelio konizacija – tai chirurginė procedūra, kurios metu pašalinama pakitusi gimdos kaklelio dalis. Šalinamas audinio gabalėlis yra kūgio (vok. Konus) formos, todėl operacija ir vadinama konizacija. Šis kūgis apima tiek išorinę gimdos kaklelio dalį, tiek dalį kaklelio kanalo, kur dažniausiai ir slypi patologiniai pakitimai.
Ši procedūra atlieka dvi gyvybiškai svarbias funkcijas:
- Gydomoji funkcija: Operacijos metu pašalinami visi matomi ir nematomi ikivėžiniai pakitimai. Jei pakitimai nebuvo išplitę giliau nei pašalintas audinys, moteris po šios procedūros laikoma pasveikusia.
- Diagnostinė funkcija: Pašalintas audinys siunčiamas į laboratoriją išsamiam histologiniam tyrimui. Tai leidžia patologui mikroskopu įvertinti ląsteles ir tiksliai nustatyti, ar pakitimai yra tik paviršiniai, ar nėra prasidėjęs invazinis vėžys, ir ar pakitimų ribos buvo švarios (t.y., ar visos blogosios ląstelės pašalintos).
Kada ši procedūra tampa neišvengiama?
Gydytojai sprendimą atlikti konizaciją priima ne iš karto. Paprastai viskas prasideda nuo profilaktinio onkocitologinio tepinėlio (PAP tyrimo) ir žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimo. Jei randama pakitimų, atliekama kolposkopija (kaklelio apžiūra didinamuoju prietaisu) ir biopsija. Konizacija rekomenduojama arba tampa neišvengiama šiais klinikiniais atvejais:
Nustatyti aukšto laipsnio plokščialąsteliniai pakitimai (HSIL)
Tai dažniausia indikacija. Jei biopsija patvirtina vidutinio (CIN 2) arba sunkus (CIN 3) laipsnio displaziją, laukti nebegalima. CIN 2 ir CIN 3 reiškia, kad didelė dalis epitelio ląstelių yra pakitusios ir turi didelį potencialą per kelerius metus virsti invaziniu vėžiu. Konizacija šiuo atveju pašalina židinį.
Neatitikimas tarp tepinėlio ir biopsijos rezultatų
Pasitaiko atvejų, kai citologinis tepinėlis rodo sunkius pakitimus (HSIL), tačiau atliktos biopsijos metu paimtas mažas gabalėlis nerodo didelės patologijos arba rodo tik lengvus pakitimus. Tokiu atveju gydytojas negali būti tikras, ar biopsija „pataikė” į blogiausią vietą. Konizacija atliekama kaip patikslinanti procedūra, siekiant nepraleisti vėžio.
Liaukinių ląstelių pakitimai
Jei tyrimai rodo ne plokščiojo epitelio, o liaukinių ląstelių atipiją (pavyzdžiui, Adenocarcinoma in situ), konizacija yra būtina. Liaukiniai pakitimai dažnai slepiasi giliau kaklelio kanale ir yra sunkiau diagnozuojami paprastos apžiūros metu.
Operacijos metodai: kaip tai atliekama?
Medicinoje taikomi keli konizacijos metodai. Metodo pasirinkimas priklauso nuo pakitimų dydžio, paciento anatomijos ir gydymo įstaigos galimybių.
- Kilpinė elektroekscizija (LEEP/LLETZ): Tai populiariausias metodas šiuolaikinėje ginekologijoje. Naudojama plona vielos kilpa, kuria teka elektros srovė. Ji veikia kaip skalpelis, tiksliai nupjaudama audinį ir tuo pačiu metu pridegindama kraujagysles, todėl kraujavimas būna minimalus. Procedūra dažniausiai atliekama taikant vietinę nejautrą, bet gali būti daroma ir su intravenine narkoze.
- Konizacija skalpeliu (šalto peilio konizacija): Tai klasikinis chirurginis būdas. Jis dažniau taikomas, kai pakitimai yra giliai kaklelio kanale arba kai įtariamas liaukinis vėžys. Šis metodas leidžia paimti didesnį ir vientisesnį audinio mėginį, kas labai svarbu patologams, tačiau po jo gijimas gali būti ilgesnis.
- Lazerinė konizacija: Audinys išpjaunamas naudojant lazerio spindulį. Tai preciziškas metodas, tačiau naudojamas rečiau dėl brangios įrangos ir specifinių indikacijų.
Pasiruošimas procedūrai
Nors tai nėra didelė pilvo operacija, pasiruošimas yra svarbus sklandžiai eigai:
- Ciklo laikas: Geriausia operaciją atlikti iškart pasibaigus mėnesinėms (pirmoje ciklo pusėje). Tai užtikrina, kad moteris nėra nėščia, ir suteikia pakankamai laiko kakleliui sugyti iki kitų mėnesinių pradžios.
- Tyrimai: Prieš operaciją atliekami standartiniai kraujo tyrimai (kraujo grupė, krešėjimo rodikliai, bendras kraujo tyrimas) bei elektrokardiograma, jei planuojama bendrinė nejautra.
- Mityba: Jei procedūra atliekama su bendrine nejautra, pacientė turi būti nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas prieš operaciją.
Gijimo laikotarpis: ko tikėtis ir ko vengti?
Po gimdos kaklelio konizacijos moteris dažniausiai tą pačią dieną išleidžiama namo. Tačiau gijimo procesas trunka apie 4–6 savaites. Šiuo laikotarpiu labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų, kad būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip kraujavimas ar infekcija.
Fiziniai pojūčiai
Pirmomis dienomis normalu jausti pilvo apačios maudimą, primenantį mėnesinių skausmus. Tam malšinti tinka įprasti vaistai nuo skausmo (pvz., ibuprofenas). Taip pat gali pasireikšti negausus tepimas krauju ar rudomis išskyromis.
Svarbu žinoti: Praėjus maždaug 7–10 dienų po operacijos, gali pasirodyti kiek gausesnis kraujavimas. Tai įvyksta dėl to, kad atsidalina ir pasišalina „šašas” nuo operuotos vietos (panašiai kaip nukrenta šašas nuo odos žaizdos). Jei kraujavimas tampa labai gausus (dažniau nei kas valandą reikia keisti paketą) arba atsiranda krešulių, būtina kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Griežti apribojimai 4–6 savaites
Siekiant užtikrinti kokybišką gijimą, būtina laikytis šių taisyklių:
- Jokių lytinių santykių: Mechaninis dirginimas gali sukelti kraujavimą ir infekciją.
- Jokių tamponų: Galima naudoti tik higieninius įklotus.
- Vengti vandens procedūrų: Draudžiama maudytis vonioje, baseine, ežere ar jūroje. Galima praustis tik po dušu.
- Fizinis krūvis: Vengti sunkaus svorio kėlimo, intensyvaus sporto, važiavimo dviračiu.
- Pirtys ir karštis: Karštis plečia kraujagysles ir gali išprovokuoti kraujavimą.
Poveikis vaisingumui ir būsimiems nėštumams
Vienas didžiausių jaunų moterų nuogąstavimų – ar konizacija netrukdys pastoti ir išnešioti kūdikį. Gydytojai ramina: pati konizacija tiesioginės įtakos galimybei pastoti neturi. Kiaušidės ir gimdos kūnas operacijos metu neliečiami.
Tačiau egzistuoja tam tikros rizikos nėštumo eigai. Kadangi pašalinama dalis gimdos kaklelio, jis tampa šiek tiek trumpesnis. Tai gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką arba lemti gimdos kaklelio nepakankamumą nėštumo metu. Moterims, kurioms buvo atlikta konizacija, nėštumo metu dažniau matuojamas kaklelio ilgis, o esant reikalui, jis gali būti „sutvirtinamas” (atliekamas apsiuvimas arba dedamas pesaras).
Kita galima, nors ir reta, komplikacija – gimdos kaklelio stenozė (susiaurėjimas). Jei randas sugyja taip, kad uždaro kanalą, tai gali pasunkinti spermos patekimą į gimdą arba sukelti skausmingas mėnesines. Ši būklė yra gydoma praplečiant kanalą.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Pateikiame atsakymus į dažniausiai pacientėms kylančius klausimus prieš ir po procedūros.
Ar operacijos metu jausiu skausmą?
Ne. Procedūra visada atliekama nuskausminus – arba su vietine nejautra (suleidžiant vaistų į kaklelį), arba su trumpa intravenine narkoze (miegant). Po operacijos jaučiamas tik maudimas.
Ar po konizacijos ŽPV virusas išnyks?
Konizacija pašalina pakitusias ląsteles, kuriose virusas yra aktyviausias ir sukėlė žalą. Tyrimai rodo, kad po konizacijos didžiajai daliai moterų ŽPV testas tampa neigiamas, nes organizmo imuninė sistema lengviau įveikia likusį viruso kiekį. Tačiau virusas gali išlikti, todėl būtina tolesnė stebėsena.
Kiek laiko trunka nedarbingumas?
Priklausomai nuo darbo pobūdžio ir savijautos, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuo kelių dienų iki 2–3 savaičių. Jei darbas sėdimas, moterys dažnai grįžta į darbą po 2–3 dienų.
Kada sužinosiu galutinius rezultatus?
Histologinis (biopsijos) atsakymas paprastai gaunamas per 10–14 dienų. Tuomet būtina atvykti pas gydytoją aptarti rezultatų ir tolesnio plano.
Tolimesnė stebėsena ir imunoprofilaktikos svarba
Sėkmingai atlikta konizacija nereiškia, kad moteris gali pamiršti vizitus pas ginekologą. Priešingai – po operacijos stebėsena yra griežtesnė. Pirmasis kontrolinis vizitas paprastai skiriamas praėjus 4–6 mėnesiams po procedūros. Jo metu atliekamas onkocitologinis tepinėlis ir ŽPV tyrimas. Jei rezultatai geri (nėra displazijos ir ŽPV neigiamas), patikros retėja, tačiau išlieka reguliarios.
Ypatingas dėmesys skiriamas skiepams nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Moksliniai tyrimai vienareikšmiškai rodo, kad pasiskiepijus po konizacijos, ligos atsinaujinimo rizika reikšmingai sumažėja. Vakcina apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo kitais viruso tipais ir sustiprina imuninį atsaką. Todėl net ir toms moterims, kurioms jau buvo atlikta chirurginė intervencija dėl ikivėžinių pakitimų, gydytojai primygtinai rekomenduoja pilną vakcinacijos kursą, kaip geriausią investiciją į ilgalaikę sveikatą.
