Vaiko gimimas yra vienas džiaugsmingiausių, tačiau kartu ir daugiausiai nerimo keliančių įvykių šeimos gyvenime. Pirmosios dienos su naujagimiu dažnai būna kupinos emocijų, nemigos ir bandymų prisitaikyti prie pasikeitusios rutinos, todėl biurokratiniai reikalai neretai lieka antrame plane. Visgi, Lietuvoje galiojanti tvarka reikalauja tam tikrus dokumentus sutvarkyti gana operatyviai, kad galėtumėte gauti priklausančias išmokas, užtikrinti vaiko sveikatos priežiūrą ir teisinį statusą. Kad šis procesas būtų kuo sklandesnis ir neatimtų brangaus laiko, kurį galėtumėte skirti mažyliui, paruošėme išsamią instrukciją, kuri žingsnis po žingsnio padės susigaudyti valstybinių institucijų labirintuose.
Elektroninis gimimo liudijimas ir pirmieji žingsniai
Šiuolaikinėje Lietuvoje popierizmas yra sumažintas iki minimumo, o dauguma procesų prasideda dar jums esant ligoninėje. Svarbu žinoti, kad popierinis gimimo liudijimas, koks buvo išduodamas anksčiau, fiziškai nebėra būtinas daugelyje situacijų, nes visi duomenys kaupiami skaitmeninėje erdvėje.
Kai vaikas gimsta, sveikatos priežiūros įstaiga (gimdymo namai) per elektroninę sveikatos sistemą automatiškai išsiunčia pranešimą apie gimimą Civilinės metrikacijos skyriui (CMS). Tai yra pagrindinis atspirties taškas. Jums patiems nieko vežti į metrikacijos skyrių nereikia, tačiau tai nereiškia, kad vaikas jau yra užregistruotas. Ligoninė tik patvirtina gimimo faktą, o tėvų pareiga yra suteikti vaikui vardą ir oficialiai įtraukti jį į gyventojų registrą.
Gimimo registravimas ir vardo suteikimas
Nors ligoninė perduoda duomenis, oficialus gimimo įregistravimas įvyksta tik tėvams pateikus prašymą. Tai padaryti privaloma per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo. Patogiausias ir greičiausias būdas – naudotis elektronine sistema MEPIS (Metrikacijos paslaugų informacinė sistema).
Procesas atrodo taip:
- Prisijungiate prie MEPIS sistemos arba Registrų centro savitarnos naudodamiesi elektronine bankininkyste ar mobiliuoju parašu.
- Pasirenkate paslaugą „Gimimo registravimas“.
- Užpildote prašymą, kuriame nurodote vaiko vardą (arba du vardus) ir pavardę.
- Sumokate nustatytą valstybės rinkliavą (jei taikoma, nors gimimo registravimas dažniausiai yra nemokamas, mokėti gali tekti tik už išrašų formavimą, jei jų pageidaujate).
Svarbu atkreipti dėmesį į tėvystės pripažinimą. Jei vaiko tėvai yra susituokę, užtenka vieno iš tėvų prašymo. Jei tėvai nėra susituokę, tačiau tėvystė pripažįstama abipusiu sutarimu, prašymą turi teikti abu tėvai, patvirtindami tėvystę elektroniniu būdu arba vykdami pas notarą (nors sistema vis dažniau leidžia tai atlikti nuotoliniu būdu).
Gyvenamosios vietos deklaravimas
Sutvarkius gimimo įrašą, kitas kritiškai svarbus žingsnis yra vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas. Be šio žingsnio negalėsite pretenduoti į jokias valstybės skiriamas išmokas, įskaitant vienkartinę išmoką gimus vaikui ar kasmėnesinius „vaiko pinigus“.
Gyvenamąją vietą deklaruoti galima per „Elektroninius valdžios vartus“ (epaslaugos.lt) arba seniūnijoje. Paprastai vaiko gyvenamoji vieta deklaruojama ten pat, kur deklaruotas bent vienas iš tėvų. Jei deklaruojate internetu:
- Prisijunkite prie Elektroninių valdžios vartų.
- Pasirinkite gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugą.
- Nurodykite, kad deklaruojate nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.
- Sistema automatiškai susies vaiko duomenis su jūsų adresu.
Atlikus šį veiksmą, vaikas tampa pilnateisiu savivaldybės gyventoju, o tai atveria kelius socialinei paramai.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui
Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje skiriama vienkartinė išmoka. 2024 metų duomenimis, ši suma siekia 11 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydį, kas sudaro solidžią finansinę paspirtį kraitelio įsigijimui. Svarbiausia žinoti, kad ši išmoka nėra skiriama automatiškai – tėvai privalo pateikti prašymą.
Prašymą galima pateikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS.lt). Jums reikės:
- Prisijungti prie SPIS.lt.
- Pasirinkti prašymą „Vienkartinė išmoka gimus vaikui“.
- Suvesti reikiamus duomenis (dažniausiai sistema juos užpildo automatiškai iš registrų).
- Nurodyti banko sąskaitą, į kurią norite gauti pinigus.
Prašymą turite pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo. Išmoka paprastai pervedama per mėnesį nuo sprendimo priėmimo.
Kasėnesinė išmoka vaikui („Vaiko pinigai“)
Tai yra universali išmoka, mokama visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų (arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą). Kaip ir vienkartinės išmokos atveju, „vaiko pinigai“ skiriami tik pateikus prašymą per SPIS.lt sistemą.
Gera žinia ta, kad šį prašymą dažniausiai užtenka užpildyti vieną kartą, ir išmokos bus mokamos kas mėnesį. Jei šeima yra daugiavaikė (augina 3 ir daugiau vaikų) arba mažas pajamas gaunanti šeima, jai gali priklausyti papildoma išmoka prie bazinio dydžio. Pildant prašymą sistemoje, dažniausiai užtenka pažymėti atitinkamus laukelius, ir sistema patikrins jūsų teisę į papildomas išmokas.
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos („Sodra“)
Tai bene sudėtingiausia dalis, reikalaujanti atidumo, nes ji susijusi su darbo santykiais ir draudiminėmis pajamomis. Išmokas moka „Sodra“, tačiau jos priklauso tik tiems tėvams, kurie turi sukaupę reikalaujamą socialinio draudimo stažą (dažniausiai 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius).
Motinystės išmoka (NGA)
Tai atostogos, kurios dažniausiai prasideda dar prieš gimdymą (suėjus 30 nėštumo savaičių) ir tęsiasi 56 dienas po gimdymo. Jei moteris dirba, ji turi pateikti prašymą darbdaviui dėl atostogų suteikimo, o gydytojas išduoda elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. „Sodroje“ reikia pateikti prašymą skirti motinystės išmoką.
Tėvystės išmoka
Tėvams suteikiama teisė į 30 kalendorinių dienų nepertraukiamas tėvystės atostogas, kurias galima panaudoti iki vaikui sukaks vieneri metai (anksčiau buvo griežčiau – tik pirmąjį mėnesį). Tėtis turi:
- Informuoti darbdavį ir parašyti prašymą išleisti tėvystės atostogų.
- Prisijungti prie „Sodros“ asmeninės paskyros ir pateikti prašymą skirti tėvystės išmoką.
Vaiko priežiūros išmoka (VPA)
Pasibaigus motinystės atostogoms, vienas iš tėvų (arba jie gali keistis) gali eiti vaiko priežiūros atostogų. Galima rinktis išmokų mokėjimo trukmę (pvz., 18 arba 24 mėnesiai), nuo ko priklauso išmokos dydis procentais nuo buvusio atlyginimo. Svarbu atkreipti dėmesį į neperleidžiamus mėnesius – du mėnesius vaiką prižiūrėti privalo tėtis, du – mama. Jei vienas iš tėvų nepasinaudoja savo dalimi, bendra išmokos trukmė sutrumpėja.
Sveikatos draudimas ir registracija gydymo įstaigoje
Vaikai Lietuvoje valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami automatiškai. Tai reiškia, kad už vaiko gydymą mokėti nereikia, tačiau būtina jį prirašyti prie pirminės sveikatos priežiūros centro (poliklinikos ar šeimos klinikos).
Rekomenduojama tai padaryti kuo greičiau, nes pirmąjį mėnesį gydytojas arba slaugytoja turi aplankyti naujagimį namuose bei atlikti pirminę apžiūrą. Norint užregistruoti vaiką:
- Pasirinkite norimą gydymo įstaigą (nebūtinai pagal gyvenamąją vietą, galite rinktis tą, kuri jums patogiausia).
- Nuvykite į registratūrą su savo ir vaiko asmens dokumentais (gimimo liudijimu arba tiesiog asmens kodu).
- Užpildykite prašymą dėl gydymosi pasirinktoje įstaigoje.
Svarbu nepamiršti, kad nors PSD galioja automatiškai, vaiko asmens kodas turi būti jau sugeneruotas (tai įvyksta registruojant gimimą), kad gydymo įstaiga matytų jį sistemoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ką daryti, jei tėvai nėra susituokę?
Tokiu atveju vaiko gimimo registravimas yra šiek tiek sudėtingesnis. Abu tėvai turi pateikti prašymą dėl tėvystės pripažinimo. Jei to nepadarysite, vaiko gimimo liudijime tėvo duomenys nebus įrašyti, ir tėvas neturės teisinių įsipareigojimų bei teisių, taip pat negalės eiti tėvystės atostogų. Tai galima sutvarkyti pas notarą arba per MEPIS sistemą, jei abu tėvai turi elektroninį parašą.
Ar būtina vaikui pagaminti pasą arba asmens tapatybės kortelę?
Jei neplanuojate keliauti į užsienį, asmens dokumentas kūdikiui nėra privalomas. Lietuvoje visoms paslaugoms gauti užtenka asmens kodo. Tačiau, jei planuojate bent menkiausią kelionę už Lietuvos ribų, dokumentas yra būtinas. Kūdikiams dokumentai gaminami greičiau, tačiau jų galiojimo laikas yra trumpesnis (paprastai 2 metai).
Per kiek laiko reikia užregistruoti vaiką?
Gimimą Civilinės metrikacijos skyriuje privaloma įregistruoti per 3 mėnesius. Tačiau delsti nerekomenduojama, nes be asmens kodo negalėsite sutvarkyti išmokų ir registracijos poliklinikoje.
Ką daryti, jei vaikas gimė užsienyje?
Jei vaikas gimė užsienyje, bet bent vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, vaiko gimimą reikia įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Jums reikės užsienio valstybėje išduoto gimimo liudijimo (išversto į lietuvių kalbą ir, priklausomai nuo šalies, legalizuoto arba patvirtinto Apostille). Dokumentus galima pateikti per MEPIS arba Lietuvos ambasadoje.
Darželių eilės: kodėl svarbu planuoti iš anksto
Nors ką tik gimusiam kūdikiui darželis atrodo kaip tolima ateitis, didžiuosiuose Lietuvos miestuose tai yra vienas iš darbų, kurį patartina atlikti nedelsiant. Eilės į valstybinius darželius Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje dažnai būna ilgos, o vietos skirstomos atsižvelgiant į prašymo pateikimo datą bei prioritetus (pvz., deklaruota gyvenamoji vieta, broliai/seserys toje pačioje įstaigoje).
Pateikti prašymą į darželį dažniausiai galima internetu per savivaldybės informacinę sistemą (pvz., vilnius.lt, kaunas.lt). Jums reikės vaiko asmens kodo ir deklaruotos gyvenamosios vietos. Užpildę prašymą, būsite įtraukti į bendrą eilę. Net jei planuojate vaiką į darželį leisti tik po dvejų ar trejų metų, ankstyva registracija žymiai padidina šansus patekti į norimą, arčiau namų esančią ugdymo įstaigą, todėl šio žingsnio atidėlioti neverta.
