Vaiko atėjimas į šeimą yra vienas džiaugsmingiausių, tačiau kartu ir daugiausiai iššūkių keliančių gyvenimo etapų. Nors emocinis pasiruošimas tėvystei yra individualus, finansinis stabilumas yra tai, kuo stengiasi pasirūpinti kiekviena šeima dar prieš gimstant mažyliui. Lietuvoje veikianti socialinės paramos sistema yra gana plati ir kompleksiška, apimanti tiek vienkartines išmokas, tiek periodines kasmėnesines pajamas, kurios priklauso nuo tėvų darbo stažo bei gautų pajamų. Būsimiems tėvams dažnai kyla daugybė klausimų: kada ir kur kreiptis, kokie dokumentai reikalingi ir, svarbiausia, kokio dydžio finansinės paramos galima tikėtis. Siekiant išvengti papildomo streso pirmaisiais vaiko auginimo mėnesiais, labai svarbu iš anksto susipažinti su galiojančia tvarka ir žinoti savo teises bei galimybes.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui: pirmoji valstybės dovana
Nepriklausomai nuo tėvų pajamų ar darbo stažo, kiekvienam Lietuvoje gimusiam vaikui yra skiriama vienkartinė išmoka. Tai yra valstybės parama, skirta padengti pirmąsias būtiniausias išlaidas, susijusias su naujo šeimos nario atsiradimu – nuo lovytės ir vežimėlio iki higienos priemonių. Ši išmoka yra universali, tai reiškia, kad ją gauna tiek dirbantys, tiek nedirbantys tėvai, taip pat studentai.
Vienkartinės išmokos dydis yra susietas su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris kasmet yra indeksuojamas. Įprastai ši suma siekia 11 BSI dydžių. 2024 metais, padidėjus BSI, ši suma viršijo 600 eurų. Svarbu paminėti, kad gimus dvynukams ar trynukams, ši išmoka yra mokama už kiekvieną vaiką atskirai. Be to, gimus daugiau nei vienam vaikui vienu metu, skiriama ir papildoma vienkartinė išmoka, kuri priklauso nuo gimusių vaikų skaičiaus.
Norint gauti šią išmoką, tėvams reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių arba pateikti prašymą elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Prašymą būtina pateikti per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.
Kasdienė parama: vaiko pinigai
Kita visiems tėvams aktuali finansinė parama yra vadinamieji „vaiko pinigai“ (išmoka vaikui). Tai periodinė kasmėnesinė išmoka, mokama už kiekvieną vaiką nuo gimimo iki jam sukaks 18 metų (arba iki 23 metų, jei vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą). Ši sistema pakeitė anksčiau galiojusį papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD) ir tapo skaidresniu būdu remti šeimas.
Išmokos struktūra yra dvejopa:
- Universali išmoka: Ją gauna visi vaikai, nepriklausomai nuo tėvų pajamų. Suma kasmet indeksuojama.
- Papildoma išmoka: Ji skiriama gausioms šeimoms (auginančioms 3 ir daugiau vaikų), nepasiturinčioms šeimoms arba šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką.
Vaiko pinigai yra puikus instrumentas, leidžiantis tėvams planuoti ilgalaikes išlaidas, pavyzdžiui, vaiko būrelius, ugdymo priemones ar tiesiog kaupti vaiko ateičiai. Prašymą dėl vaiko pinigų užtenka pateikti vieną kartą, ir išmoka bus mokama kas mėnesį nustatytą laikotarpį.
Motinystės išmoka: parama nėštumo ir gimdymo atostogų metu
Dirbančioms moterims, kurios moka motinystės socialinio draudimo įmokas, priklauso motinystės išmoka, dažnai vadinama „dekretinėmis“. Ši išmoka mokama už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, kuris paprastai trunka 126 kalendorines dienas (70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po jo). Jei gimdymas komplikuotas arba gimsta daugiau nei vienas vaikas, atostogos pratęsiamos dar 14 dienų.
Svarbiausios sąlygos motinystės išmokai gauti:
- Moteris turi būti apdrausta motinystės socialiniu draudimu.
- Reikalaujamas ne trumpesnis kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos.
- Išmokos dydis siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ (arba 100 proc. „į rankas“).
Ši išmoka yra skirta kompensuoti prarastas darbo pajamas tuo metu, kai moteris dėl nėštumo ir gimdymo negali dirbti. Ji išmokama visa iš karto už visą atostogų laikotarpį, todėl tėvams reikėtų protingai paskirstyti šią sumą keliems mėnesiams.
Tėvystės išmoka: laikas tėčiui
Lietuvoje vis labiau skatinamas tėvų įsitraukimas į vaiko auginimą nuo pat pirmųjų dienų. Todėl tėvams (tėčiams) yra suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurias galima pasiimti bet kuriuo metu nuo vaiko gimimo iki jam sukaks vieneri metai. Šis laikotarpis gali būti skaidomas į ne daugiau kaip dvi dalis.
Tėvystės išmoka, kaip ir motinystės, priklauso nuo turimo draudimo stažo (12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius) ir buvusių pajamų. Išmokos dydis taip pat siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Tai puiki galimybė tėčiams ne tik padėti mamai fiziškai atsigauti po gimdymo, bet ir užmegzti ryšį su naujagimiu be finansinio spaudimo prarasti pajamas.
Vaiko priežiūros išmoka: pasirinkimo laisvė ir neperleidžiami mėnesiai
Viena sudėtingiausių ir tėvams daugiausiai klausimų keliančių sistemų yra vaiko priežiūros atostogos ir už jas mokamos išmokos. Neseniai įsigaliojusi tvarka įvedė vadinamuosius „neperleidžiamus mėnesius“, kuriais siekiama užtikrinti, kad abu tėvai dalyvautų vaiko priežiūroje.
Galimi pasirinkimo variantai
Tėvai, turintys reikiamą socialinio draudimo stažą, gali rinktis vieną iš dviejų vaiko priežiūros išmokų mokėjimo modelių:
- Išmoka mokama, kol vaikui sueis 18 mėnesių. Šiuo atveju išmoka yra didesnė (siekia 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio), tačiau mokėjimo laikotarpis trumpesnis.
- Išmoka mokama, kol vaikui sueis 24 mėnesiai. Pasirinkus šį variantą, pirmaisiais metais išmoka yra šiek tiek mažesnė (45 proc. kompensuojamojo uždarbio), o antraisiais metais – dar mažesnė (30 proc. kompensuojamojo uždarbio), tačiau tėvai gauna paramą ilgesnį laiką. Be to, antraisiais metais tėvai gali dirbti ir gauti visą atlyginimą nemažinant išmokos.
Neperleidžiami mėnesiai
Svarbi naujovė yra ta, kad, nepriklausomai nuo pasirinktos trukmės, 2 mėnesius vaiko priežiūros atostogų privalo pasiimti tėtis, ir 2 mėnesius – mama (arba atvirkščiai, priklausomai nuo to, kas pagrindinis prižiūrėtojas). Jei vienas iš tėvų savo neperleidžiamų mėnesių nepanaudoja, bendra vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė sutrumpėja. Per šiuos neperleidžiamus mėnesius mokama didesnė išmoka – 78 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Tai reiškia, kad norint gauti išmoką visą maksimalų laikotarpį, abu tėvai turi realiai pasinaudoti atostogomis. Pavyzdžiui, mama prižiūri vaiką didžiąją laiko dalį, o tėtis perima estafetę dviem mėnesiams. Šiuo laikotarpiu mama gali grįžti į darbą arba tiesiog ilsėtis, tačiau negali gauti vaiko priežiūros išmokos už tą patį vaiką.
Savarankiškai dirbančiųjų ir studentų situacija
Dažnai kyla klausimas, ar išmokos priklauso tiems, kurie dirba pagal individualią veiklą, verslo liudijimą ar autorines sutartis. Atsakymas yra teigiamas, jei buvo mokamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. „Sodra“ vertina sumokėtus mokesčius ir pagal tai nustato, ar asmuo sukaupė reikiamą stažą.
Tuo tarpu nedirbusiems studentams ar besimokantiems asmenims, kurie neturi darbo stažo, valstybė taip pat numato tam tikras garantijas. Besimokančioms ar studijuojančioms moterims iki 26 metų (tam tikrais atvejais ir vyresnėms) gali būti skiriama vienkartinė išmoka nėščiai moteriai (jei ji neturi teisės į motinystės išmoką iš „Sodros“). Nors šios sumos yra mažesnės nei dirbančiųjų atveju ir dažnai yra fiksuoto dydžio (susietos su BSI), jos vis tiek prisideda prie šeimos biudžeto.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kadangi informacija apie išmokas yra plati, tėvams dažnai kyla specifinių klausimų. Štai atsakymai į pačius populiariausius:
Ar galiu dirbti gaudama(s) vaiko priežiūros išmoką?
Tai priklauso nuo pasirinkto laikotarpio. Jei pasirinkote išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, arba pirmaisiais metais pasirinkus 24 mėnesių variantą, gaunamos darbinės pajamos mažina išmoką (išmokamas skirtumas tarp paskirtos išmokos ir gaunamo atlyginimo). Tačiau neperleidžiamais mėnesiais dirbti negalima, jei norite gauti visą išmoką. Pasirinkus 24 mėnesių variantą, antraisiais vaiko auginimo metais galima dirbti ir gauti visą atlyginimą bei visą išmoką.
Kas nutinka, jei gimsta dvynukai?
Gimus dvynukams, trynukams ir t.t., vaiko priežiūros išmoka yra didinama. Taip pat mokama didesnė vienkartinė išmoka gimus vaikui. Be to, abiem tėvams atsiranda galimybė vienu metu būti vaiko priežiūros atostogose: pavyzdžiui, vienas prižiūri vieną dvynį, kitas – kitą, ir abu gauna išmokas.
Kada reikia pateikti prašymus „Sodrai“?
Nors terminai yra gana ilgi (paprastai 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo), rekomenduojama prašymus pateikti kuo greičiau. Prašymus dėl motinystės išmokos (NGA) geriausia teikti iškart gavus nedarbingumo pažymėjimą, o dėl vaiko priežiūros atostogų – pasibaigus NGA atostogoms. Viską patogiausia daryti per asmeninę „Sodros“ paskyrą internetu.
Ar išmokos apmokestinamos?
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, mokamos iš „Sodros“, yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir PSD, lygiai taip pat, kaip darbo užmokestis (išskyrus tai, kad nuo jų neskaičiuojamos papildomos socialinio draudimo įmokos pensijai). Tuo tarpu vienkartinė išmoka gimus vaikui ir „vaiko pinigai“ (išmoka vaikui), mokami iš savivaldybės biudžeto, nėra apmokestinami.
Šeimos biudžeto planavimas gimus vaikui
Gimus vaikui, šeimos finansinė situacija neišvengiamai keičiasi. Pajamos dažnai sumažėja, o išlaidos padidėja. Todėl vien tik žinoti apie priklausančias išmokas nepakanka – svarbu jas tinkamai integruoti į bendrą šeimos biudžetą. Gauta vienkartinė išmoka dažniausiai išleidžiama didiesiems pirkiniams (vežimėliui, autokėdutei), tačiau periodines išmokas verta vertinti kaip laikiną atlyginimo pakaitalą.
Ekspertai rekomenduoja dar prieš vaiko gimimą atlikti „bandomąjį mėnesį“ – pabandyti gyventi su tokiomis pajamomis, kokios bus, kai vienas iš tėvų išeis vaiko priežiūros atostogų. Taip pat verta pasidomėti papildomomis naudomis, kurias siūlo konkrečios savivaldybės. Pavyzdžiui, kai kurie rajonai ar miestai skiria papildomas vienkartines išmokas (vadinamuosius „kūdikio kraitelius“ pinigine ar daiktine forma) savo gyventojams, deklaravusiems gyvenamąją vietą toje savivaldybėje. Atsakingas požiūris į valstybės teikiamą pagalbą ir asmeninių finansų planavimas padės mėgautis tėvyste be nereikalingo nerimo dėl rytojaus.
