Kiekvienas tėvas ar mama bent kartą yra susidūręs su ta nerimo kupina akimirka, kai priglaudus lūpas prie vaiko kaktos pajuntamas karštis. Karščiavimas yra dažniausia priežastis, dėl kurios tėvai kreipiasi į gydytojus ar skubios pagalbos skyrius, ir tai visiškai suprantama – aukšta temperatūra gąsdina. Tačiau svarbu suprasti, kad karščiavimas pats savaime nėra liga. Tai natūrali ir netgi pageidaujama organizmo gynybinė reakcija, rodanti, kad imuninė sistema aktyviai kovoja su virusais ar bakterijomis. Visgi, riba tarp to, kada leisti organizmui kovoti pačiam, ir to, kada būtina griebtis vaistų, dažnai būna neryški. Tėvams kyla daugybė klausimų: ar jau duoti vaistus? Kurį preparatą rinktis? Ir, svarbiausia, kaip teisingai apskaičiuoti dozę, kad nepakenktume mažyliui?
Kada temperatūra tampa problema?
Pirmiausia, būtina susitarti dėl terminų. Daugelis tėvų sunerimsta pamatę termometre 37,2 °C, tačiau vaikams, ypač kūdikiams ir aktyviai judantiems mažyliams, tai gali būti visiškai normali kūno temperatūra. Kūno temperatūra svyruoja paros bėgyje: ryte ji būna žemiausia, o vėlyvą popietę ir vakarą – aukščiausia. Mediciniškai karščiavimu laikoma būklė, kai kūno temperatūra pakyla virš 38 °C.
Tačiau skaičius termometre neturėtų būti vienintelis rodiklis, lemiantis sprendimą duoti vaistus. Svarbiausia taisyklė, kurią pabrėžia pediatrai visame pasaulyje: gydykite vaiką, o ne termometrą. Ką tai reiškia? Jei termometras rodo 38,5 °C, bet vaikas yra aktyvus, žaidžia, geria skysčius ir neatrodo kenčiantis, vaistų nuo temperatūros duoti nebūtina. Ir atvirkščiai – jei temperatūra tėra 37,8 °C, bet vaikas verkia, jam skauda galvą, ausį ar gerklę, jis yra vangus, vaistai (kurie dažniausiai veikia ir kaip nuskausminamieji) gali būti reikalingi savijautai pagerinti.
Pagrindiniai vaistai nuo karščiavimo: ką rinktis?
Vaikų karščiavimui ir skausmui malšinti dažniausiai naudojami du pagrindiniai vaistiniai preparatai: paracetamolis ir ibuprofenas. Nors abu skirti panašiam tikslui, jų veikimo principai ir vartojimo taisyklės skiriasi.
Paracetamolis
Tai dažniausiai pirmasis pasirinkimas, ypač patiems mažiausiems. Jis veikia temperatūros reguliavimo centrą smegenyse ir malšina skausmą, tačiau, skirtingai nei ibuprofenas, mažai veikia uždegiminius procesus.
- Amžius: Galima vartoti nuo pat gimimo (gydytojui paskyrus) arba įprastai nuo 2 mėnesių amžiaus.
- Veikimo trukmė: Veikia apie 4–6 valandas.
- Saugumas: Laikomas saugesniu skrandžiui nei ibuprofenas, tačiau perdozavimas yra itin pavojingas kepenims.
Ibuprofenas
Tai nesteroidinis vaistas nuo uždegimo (NVNU). Jis ne tik mažina temperatūrą ir skausmą, bet ir slopina uždegimą.
- Amžius: Paprastai rekomenduojamas vaikams nuo 3 mėnesių amžiaus (ir sveriantiems daugiau nei 5–6 kg).
- Veikimo trukmė: Veikia ilgiau, apie 6–8 valandas.
- Saugumas: Gali labiau dirginti skrandį, todėl rekomenduojama duoti pavalgiusiam vaikui. Taip pat svarbu, kad vaikas nebūtų dehidratuotas (netrūktų skysčių), nes ibuprofeno vartojimas esant dideliam skysčių trūkumui gali apsunkinti inkstų darbą.
Dėmesio: Vaikams ir paaugliams griežtai draudžiama duoti aspirino (acetilsalicilo rūgšties). Vartojant aspiriną virusinių infekcijų (pvz., gripo ar vėjaraupių) metu, kyla rizika susirgti Reye (Rejė) sindromu – reta, bet gyvybei pavojinga liga, pažeidžiančia kepenis ir smegenis.
Auksinė dozavimo taisyklė: svoris, o ne amžius
Tai yra viena dažniausiai pasitaikančių klaidų. Ant vaistų pakuočių dažnai pateikiamos lentelės su amžiaus grupėmis, pavyzdžiui, „2–3 metai”. Tačiau dviejų metų vaikas gali sverti ir 11 kg, ir 16 kg. Duodant standartinę dozę pagal amžių, stambesnis vaikas gaus per mažai vaisto (ir temperatūra nekris), o smulkesnis – per daug.
Norint tiksliai ir saugiai dozuoti vaistus, būtina skaičiuoti dozę pagal vaiko kūno svorį.
Kaip apskaičiuoti dozę?
- Paracetamolis: Vienkartinė dozė yra 10–15 mg vienam kilogramui vaiko kūno svorio. Pavyzdžiui, jei vaikas sveria 10 kg, jam reikia nuo 100 mg iki 150 mg paracetamolio vienu kartu. Šią dozę galima kartoti kas 4–6 valandas, bet ne dažniau kaip 4 kartus per parą.
- Ibuprofenas: Vienkartinė dozė yra 5–10 mg vienam kilogramui vaiko kūno svorio. 10 kg sveriančiam vaikui tai būtų 50–100 mg. Dažniausiai skiriama 10 mg/kg esant aukštai temperatūrai. Dozę galima kartoti kas 6–8 valandas, neviršijant 3–4 kartų per parą.
Visada atidžiai perskaitykite informacinį lapelį, nes skirtingų gamintojų sirupai gali būti skirtingos koncentracijos (pvz., viename 5 ml šaukštelyje gali būti 120 mg arba 250 mg veikliosios medžiagos). Supainiojus sirupus, galima lengvai perdozuoti.
Dažniausios tėvų daromos klaidos
Net ir geriausių ketinimų vedami tėvai kartais klysta. Štai keletas aspektų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Buitinių šaukštelių naudojimas. Niekada nenaudokite virtuvinių arbatinių šaukštelių vaistams dozuoti. Jų tūris gali svyruoti nuo 2 ml iki 7 ml. Visada naudokite matavimo taurelę arba, dar geriau, dozavimo švirkštą, kuris pridedamas prie pakuotės. Švirkštas leidžia tiksliai atmatuoti dozę ir sušvirkšti vaistą tiesiai į burną, kas ypač patogu su mažais vaikais.
- Vaistų „derinimas” be sistemos. Kai kurie tėvai, nematydami staigaus efekto, duoda kitą vaistą vos po valandos. Nors paracetamolį ir ibuprofeną galima derinti (keisti vieną kitu), tai turėtų būti daroma tik gydytojui rekomendavus ir esant situacijai, kai vienas vaistas neveikia arba temperatūra vėl pakyla anksčiau, nei galima duoti to paties vaisto kitą dozę. Savavališkas maišymas didina klaidų riziką.
- Žvakutės ar sirupas? Jei vaikas vemia, sirupo duoti neverta – jis bus išvemtas ir vaistas nepateks į kraują. Tokiu atveju geriau rinktis žvakutes. Tačiau jei vaikas viduriuoja, žvakutės bus neveiksmingos, todėl reikėtų rinktis sirupą.
- Per greitas pakartotinis matavimas. Išgėrus vaistus, temperatūra pradeda kristi ne iš karto. Paprastai efektas pasireiškia per 30–60 minučių, o maksimalus poveikis – per 1–2 valandas. Tikėtis, kad temperatūra nukris iki 36,6 °C, taip pat neverta. Jei ji nukrito nuo 39,5 °C iki 38,0 °C ir vaikas jaučiasi geriau – vaistas suveikė puikiai.
Fizinės priemonės: kada ir kaip?
Kol vaistai pradės veikti, arba esant neaukštai temperatūrai, galima padėti vaikui fizinėmis priemonėmis. Svarbiausia – nepersistengti.
- Nurenkite: Nuimkite šiltus megztinius ir antklodes. Perkaitinimas tik didina temperatūrą. Leiskite odai kvėpuoti ir atiduoti šilumą aplinkai.
- Vėsūs kompresai: Galima dėti drėgnus (ne ledinius!) rankšluosčius ant kaktos, kirkšnių ar pažastų.
- Apsitrynimas: Galima aptrynti vaiką drungnu vandeniu (apie 30 °C). Jokiu būdu nenaudokite degtinės ar acto! Alkoholis ir rūgštys per įkaitusią odą greitai rezorbuojasi į kraują ir gali apnuodyti vaiką, be to, staigus šaltis sukelia kraujagyslių spazmus, dėl ko vidaus organų temperatūra gali dar labiau pakilti.
- Skysčiai: Tai yra net svarbiau už vaistus. Karščiuojantis vaikas netenka daug skysčių, todėl girdyti reikia dažnai ir po nedaug.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar reikia žadinti miegantį vaiką, kad suduočiau vaistų?
Paprastai – ne. Miegas yra geriausias vaistas ir rodo, kad vaikas nejaučia didelio diskomforto. Jei vaikas ramiai miega, vadinasi, skausmas ar karštis jo nekamuoja tiek, kad reikėtų intervencijos. Išimtis – jei gydytojas nurodė kitaip arba jei vaikas turi polinkį į febrilinius traukulius (nors ir čia nuomonės skiriasi, tad būtina konsultacija).
Mano vaiko kaktas karšta, bet rankos ir kojos šaltos. Ką daryti?
Tai vadinamoji „baltoji karštinė”. Taip nutinka dėl kraujagyslių spazmų periferijoje – kraujas suteka į vidaus organus, kad išsaugotų šilumą. Tokiu atveju vaiko negalima šaldyti fizinėmis priemonėmis (trinti vandeniu), nes tai dar labiau sustiprins spazmus. Reikia duoti vaistų nuo temperatūros ir stengtis sušildyti galūnes (masažuoti, užmauti kojines), kol kraujotaka atsistatys.
Kiek dienų galima duoti vaistus be gydytojo apžiūros?
Paprastai rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei karščiavimas (virš 38,5 °C) tęsiasi ilgiau nei 3 dienas (72 valandas). Kūdikiams iki 3 mėnesių į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant, vos pakilus temperatūrai virš 38 °C.
Ar galima duoti vaistų profilaktiškai prieš skiepus?
Naujausi tyrimai nerekomenduoja duoti paracetamolio ar ibuprofeno „profilaktiškai” prieš vakcinaciją, nes tai gali šiek tiek susilpninti imuninį atsaką į skiepą. Vaistus duokite tik tada, jei po skiepo vaikas iš tiesų karščiuoja ar jaučia skausmą.
Namų vaistinėlės paruošimas
Geriausias laikas pasiruošti vaiko ligai yra tada, kai jis sveikas. Patikrinkite savo namų vaistinėlę šiandien. Įsitikinkite, kad turite tiek paracetamolio, tiek ibuprofeno, ir kad jie atitinka jūsų vaiko amžių bei svorį (kūdikio sirupas gali būti per silpnas mokyklinukui, reikės išgerti labai didelį kiekį). Taip pat patikrinkite galiojimo datas – atidaryti sirupai dažnai galioja ribotą laiką, pavyzdžiui, 6 ar 12 mėnesių. Turėdami po ranka tinkamus preparatus, dozavimo švirkštą ir žinodami tikslų vaiko svorį, streso akimirką jausitės daug ramiau ir galėsite priimti teisingus sprendimus.
