Kiekvienas tėvas puikiai pažįsta tą nerimą keliantį garsą, sklindantį iš vaiko kambario – sunkų, gurgiantį ir drėgną kosulį. Nors pirminė instinktyvi reakcija dažnai būna noras kuo skubiau „išjungti“ šį simptomą ir suteikti vaikui ramybę, medikai vieningai sutaria: šlapias kosulys yra ne priešas, o galingas organizmo sąjungininkas. Tai natūralus apsauginis refleksas, kurio metu kvėpavimo takai valosi nuo susikaupusių gleivių, virusų ir bakterijų. Tačiau suprasti šį procesą yra viena, o tinkamai padėti mažyliui juo atsikratyti – visai kas kita. Tėvai dažnai pasimeta vaistinėse siūlomų preparatų gausoje ir liaudies medicinos patarimuose, todėl labai svarbu atskirti, kurie veiksmai padeda gyti, o kurie gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą.
Kaip atskirti šlapią kosulį ir kodėl jis atsiranda?
Prieš pradedant bet kokius pagalbos veiksmus, būtina įsitikinti, kad susiduriate būtent su drėgnu (produktyviu) kosuliu. Pagrindinis jo bruožas – atkosėjimas. Vaikui kosint girdisi gilus, krūtinėje kunkuliuojantis garsas, o į burną patenka skreplių (gleivių). Tuo tarpu sausas kosulys dažniausiai yra dirginantis, „lojantis“ ir be jokių išskyrų.
Šlapias kosulys dažniausiai atsiranda dėl apatinių kvėpavimo takų uždegimo. Kai virusai ar bakterijos patenka į bronchus, organizmas pradeda gintis gamindamas didesnį kiekį gleivių. Šios gleivės veikia kaip lipni gaudyklė – jos „surenka“ ligos sukėlėjus ir neleidžia jiems skverbtis giliau į plaučius. Kosulys yra mechaninis būdas tą užterštą „gaudyklę“ išmesti laukan. Todėl gydytojai pabrėžia: jei vaikas šlapiai kosti, vadinasi, valymosi procesas vyksta, ir tai yra geras ženklas.
Didžiausios klaidos: ko jokiu būdu nedaryti
Nors tėvų norai yra patys geriausi, neteisingi veiksmai gydant šlapią kosulį yra viena dažniausių komplikacijų priežasčių. Štai sąrašas veiksmų, kurių griežtai reikėtų vengti:
1. Kosulio slopinimas vaistais
Tai yra pati pavojingiausia klaida. Vaistinėse galima rasti preparatų, kurie veikia smegenų kosulio centrą ir blokuoja norą kosėti (dažniausiai jie skirti sausam, varginančiam kosuliui). Jei duosite tokį vaistą vaikui, kurio bronchuose pilna skreplių, įvyks tai, ko labiausiai bijoma: gleivės liks plaučiuose. Užsistovėjusios šiltos ir drėgnos gleivės yra ideali terpė bakterijoms daugintis. Tai tiesus kelias į bakterinį bronchitą ar pneumoniją (plaučių uždegimą).
2. Savavališkas antibiotikų skyrimas
Daugumą vaikų kosulių sukelia virusinės infekcijos, kurių antibiotikai neveikia. Antibiotikai naikina bakterijas, bet yra bejėgiai prieš virusus. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepagydys kosulio, bet ir nualins vaiko imuninę sistemą bei sutrikdys žarnyno mikroflorą, kuri yra atsakinga už didžiąją dalį imuniteto.
3. Kaitinimas ir trynimas stipriais eteriniais aliejais
Kitas populiarus mitas – krūtinės kaitinimas kompresais arba intensyvus trynimas mentoliu ar eukaliptu, ypač karščiuojant. Jei vaikas turi temperatūros, bet koks papildomas šildymas yra draudžiamas, nes tai gali dar labiau pakelti kūno temperatūrą ir apsunkinti širdies darbą. Be to, stiprūs eteriniai aliejai kūdikiams ir mažiems vaikams gali sukelti bronvų spazmą (staigų kvėpavimo takų susitraukimą), dėl ko vaikui gali tapti sunku kvėpuoti.
Kaip efektyviausi padėti vaikui namuose?
Gydant šlapią kosulį, pagrindinis tikslas yra ne sustabdyti kosulį, o suskystinti gleives, kad vaikas jas lengviau atkosėtų. Tirštos, klampios gleivės sunkiai pasišalina, prilimpa prie bronchų sienelių ir vargina vaiką. Štai patikrintos ir medikų rekomenduojamos strategijos:
Skysčių svarba – geriau nei vaistai
Joks sirupas nebus toks efektyvus kaip pakankamas skysčių kiekis. Vanduo natūraliai skystina visas organizmo gleives. Kai vaikui trūksta skysčių, gleivės tampa tirštos kaip klijai. Siūlykite vaikui gerti dažnai, bet po nedaug. Tinka:
- Šiltas vanduo;
- Nestipri žolelių arbata (pavyzdžiui, čiobrelių, kurie lengvina atsikosėjimą);
- Negazuotas mineralinis vanduo.
Tinkamas mikroklimatas namuose
Sausas ir šiltas oras yra didžiausias kvėpavimo takų priešas. Centrinis šildymas žiemą išdžiovina gleivinę, todėl kosulys tampa dar sunkesnis. Būtina užtikrinti, kad kambaryje, kuriame miega vaikas, oro drėgmė siektų 50–60 proc., o temperatūra neviršytų 19–21 laipsnio Celsijaus. Naudokite oro drėkintuvus arba tiesiog dažnai vėdinkite patalpas ir, jei reikia, padžiaukite drėgnus rankšluosčius ant radiatorių.
Inhaliacijos
Jei turite kompresinį inhaliatorių (nebulizatorių), inhaliacijos su paprastu natrio chlorido (fiziologiniu) tirpalu yra vienas saugiausių ir efektyviausių būdų drėkinti kvėpavimo takus. Garai patenka tiesiai į bronchus, suskystina sekretą ir palengvina jo pasišalinimą. Svarbu: nenaudokite karštų garų inhaliacijų virš puodų mažiems vaikams dėl nudegimų rizikos.
Vibracinis masažas: technika, kurią privalo mokėti tėvai
Vienas veiksmingiausių būdų padėti vaikui iškosėti susikaupusius skreplius yra drenažinis arba vibracinis masažas. Jis padeda mechaniškai atšokti gleivėms nuo bronchų sienelių. Šį masažą rekomenduojama atlikti ryte arba praėjus kuriam laikui po inhaliacijų, bet ne iškart po valgio (kad nesukeltumėte vėmimo).
- Padėtis: Paguldykite vaiką ant pilvo taip, kad jo galva būtų šiek tiek žemiau nei dubuo. Galite pasiguldyti vaiką skersai kelių arba po pilvu pakišti pagalvę.
- Technika: Sudėkite delną į „laivelio“ formą (pirštai suglausti, delnas įgaubtas). Tai svarbu, kad smūgis būtų minkštas, o ne skausmingas pliaukšėjimas.
- Veiksmas: Ritmiškai ir gana energingai tapšnokite vaiko nugarą šonkaulių srityje, judėdami nuo apačios (nuo juosmens) link viršaus (kaklo link). Venkite stuburo ir inkstų srities.
- Trukmė: Masažuokite apie 2–5 minutes. Po masažo paprašykite vaiko giliai įkvėpti ir stipriai pakosėti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar normalu, jei vaikas kosėdamas apsivemia?
Taip, tai gana dažna situacija, ypač mažiems vaikams. Jie dar nemoka gerai išspjauti atkosėtų skreplių, todėl juos nuryja. Skrepliai dirgina skrandį, o stiprus kosulio priepuolis sukelia vėmimo refleksą. Jei tai nutinka retai ir vaikas jaučiasi gerai, panikuoti nereikia.
Ar galima vesti kosintį vaiką į lauką?
Jei vaikas nekarščiuoja ir jaučiasi gerai, ėjimas į lauką yra netgi rekomenduojamas. Grynas, vėsus oras padeda kvėpavimo takams, mažina gleivinės paburkimą ir palengvina kvėpavimą. Tačiau reikėtų vengti aktyvaus lakstymo, kad vaikas nepradėtų kvėpuoti per burną šaltu oru.
Kada kosulys tampa pavojingas?
Nors dauguma kosulio atvejų praeina savaime, būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Kūdikis yra jaunesnis nei 3 mėnesiai;
- Vaikas dūsta, o kvėpuojant įdumba tarpšonkauliniai tarpai;
- Girdimas švilpimas ar karkalai iškvepiant;
- Temperatūra laikosi ilgiau nei 3 dienas;
- Kosulys tęsiasi ilgiau nei 3 savaites;
- Atkosėjama su kraujo priemaišomis.
Miego pozicijos ir naktinis kosulys
Daugelis tėvų pastebi, kad dieną vaikas kosti mažiau, o atsigulus naktį prasideda tikras košmaras. Taip nutinka todėl, kad horizontalioje padėtyje gleivės iš nosiaryklės teka žemyn ir kaupiasi, dirgindamos kosulio receptorius. Be to, naktį sulėtėja kraujotaka, todėl gleivinė gali labiau paburkti.
Norint palengvinti vaiko miegą, rekomenduojama šiek tiek pakelti galvūgalį. Tai galima padaryti pakišant papildomą pagalvę (vyresniems vaikams) arba pakišant sulankstytą rankšluostį po čiužiniu (kūdikiams), kad susidarytų nedidelis nuolydis. Tokia padėtis neleidžia gleivėms kauptis gerklėje ir palengvina kvėpavimą. Taip pat, prieš miegą būtinai išvėdinkite kambarį ir išvalykite vaiko nosį – dažnai „plaučių“ kosulys iš tikrųjų yra nulemtas paprasčiausios slogos, kuri bėga į gerklę.
