Vaiko atėjimas į šeimą yra vienas džiaugsmingiausių, tačiau kartu ir daugiausiai nerimo keliančių gyvenimo etapų. Be emocinio pasiruošimo, būsimiems tėvams tenka susidurti ir su biurokratiniais iššūkiais, kurie pastaruoju metu Lietuvoje tapo kiek sudėtingesni dėl pasikeitusios teisinės bazės. Dažnai tėvai pasimeta tarp terminų, procentų ir datų, bandydami suprasti, koks atostogų modelis jiems yra finansiškai palankiausias ir kaip neprarasti valstybės garantuojamų išmokų. Siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir paskatinti tėčius aktyviau įsitraukti į vaiko auginimą nuo pat pirmųjų dienų, įsigaliojo nauja tvarka, kuri numato neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius. Nors sistema iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paini, geras jos išmanymas leidžia šeimai maksimaliai išnaudoti valstybės teikiamą paramą ir užtikrinti finansinį stabilumą vaiko auginimo laikotarpiu.
Esminis pokytis: neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai
Didžiausia naujovė, kurią būtina suprasti planuojant šeimos pagausėjimą, yra vadinamieji neperleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai. Tai Europos Sąjungos direktyva paremtas sprendimas, kurio tikslas – užtikrinti, kad abu tėvai turėtų galimybę praleisti laiką su vaiku, gaudami už tai orias pajamas.
Pagal naująją tvarką, vaiko priežiūros atostogos susideda iš bendrosios dalies ir individualių dalių, skirtų tėčiui ir mamai:
- 2 mėnesiai tėčiui: Tai laikas, kurį privalo išnaudoti vaiko tėvas. Jei tėtis šių atostogų nepasiima, jos nėra perleidžiamos mamai – šis laikotarpis ir už jį mokama išmoka tiesiog prarandami, o bendra vaiko priežiūros atostogų trukmė sutrumpėja.
- 2 mėnesiai mamai: Analogiškai, du mėnesiai yra rezervuoti tik mamai. Tai užtikrina, kad moteris taip pat turės garantuotą apmokamą laiką, kurio negalima perleisti kitam asmeniui.
Svarbu paminėti, kad per šiuos neperleidžiamus mėnesius mokama pati didžiausia išmoka. Ji siekia net 78 procentus kompensuojamojo uždarbio (popieriuje), kas realybėje prilygsta maždaug 100 procentų buvusio darbo užmokesčio „į rankas“. Tai yra stipri finansinė paskata tėčiams pasinaudoti šia galimybe ir likti namuose su mažyliu.
Vaiko priežiūros atostogų trukmės pasirinkimas: 18 ar 24 mėnesiai?
Tėvai, teikdami prašymą „Sodrai“, turi pasirinkti, kiek laiko jie nori gauti vaiko priežiūros išmokas. Nuo šio pasirinkimo priklauso mėnesinių išmokų dydis. Iš esmės egzistuoja du pagrindiniai modeliai, ir kiekviena šeima turi individualiai įsivertinti, kuris variantas jiems palankesnis.
18 mėnesių modelis
Pasirinkus šį variantą, išmokos mokamos tol, kol vaikui sukanka 18 mėnesių. Išmokų struktūra atrodo taip:
- Už 2 neperleidžiamus mėnesius (tiek tėčiui, tiek mamai) mokama 78 proc. atlyginimo.
- Likusį laikotarpį mokama 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.
Šis variantas dažniausiai finansiškai naudingesnis toms šeimoms, kurios planuoja greičiau grįžti į darbo rinką arba kurių pajamos yra aukštesnės, todėl didesnis procentas per trumpesnį laiką leidžia sukaupti didesnę sumą.
24 mėnesių modelis
Pasirinkus ilgesnį vaiko priežiūros laikotarpį, išmokos išdėstomos per dvejus metus, tačiau procentiniai dydžiai kinta:
- Už 2 neperleidžiamus mėnesius (tiek tėčiui, tiek mamai) vis tiek mokama 78 proc. atlyginimo.
- Likusį laikotarpį iki vaikui sukaks 12 mėnesių, mokama 45 proc. kompensuojamojo uždarbio.
- Nuo 12 iki 24 mėnesių mokama 30 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Nors procentai atrodo mažesni, šis modelis suteikia saugumą ilgesniam laikui ir leidžia tėvams būti su vaiku dvejus metus, gaunant nuolatines pajamas. Be to, antraisiais metais tėvai gali dirbti ir gauti išmoką nemažinant jos dydžio (apie tai skaitykite žemiau).
Tėvystės atostogos (pirmasis mėnuo)
Svarbu nepainioti vaiko priežiūros atostogų (kurios trunka metus ar dvejus) su tėvystės atostogomis. Tai yra 30 kalendorinių dienų atostogos, kurios suteikiamos tėvui po vaiko gimimo. Dažniausiai tėčiai jas ima iškart gimus vaikui, kad padėtų mamai atsigauti ir užmegztų ryšį su naujagimiu.
Šios atostogos apmokamos 77,58 proc. nuo kompensuojamojo uždarbio. Esminis momentas – tėvystės atostogas galima skaidyti į dvi dalis. Tai reiškia, kad tėtis neprivalo išnaudoti viso mėnesio iškart; jis gali, pavyzdžiui, pasiimti dvi savaites iškart po gimimo, o kitas dvi savaites – vėliau, kol vaikui sukaks vieneri metai.
Darbas gaunant išmokas: kada apsimoka?
Vienas dažniausių klausimų – ar galima dirbti esant vaiko priežiūros atostogose? Atsakymas priklauso nuo pasirinkto atostogų laikotarpio ir konkretaus modelio.
Naujoji tvarka įvedė lankstumo, ypač neperleidžiamaisiais mėnesiais ir antraisiais vaiko auginimo metais. Svarbu žinoti šias taisykles:
- Neperleidžiami mėnesiai: Jei tėtis ar mama dirba per savo neperleidžiamus mėnesius, jų gaunama išmoka bus mažinama tiek, kiek jie gaus darbo užmokesčio. Tačiau jei darbo užmokestis yra mažesnis nei išmoka, „Sodra“ primokės skirtumą. Kitaip tariant, finansiškai dirbti per šiuos mėnesius dažniausiai neapsimoka, nebent norima išlaikyti kvalifikaciją.
- 24 mėnesių modelis (antrieji metai): Tai yra „auksinis laikas” derinti darbą ir tėvystę. Antraisiais metais (nuo 12 iki 24 mėn.) galima dirbti ir gauti visą darbo užmokestį, o „Sodros“ mokama 30 proc. išmoka nėra mažinama. Tai puiki galimybė šeimai padidinti savo pajamas.
- Kiti laikotarpiai: Kitais laikotarpiais (pvz., pirmaisiais metais pasirinkus 24 mėn. modelį arba visą laiką pasirinkus 18 mėn. modelį, išskyrus neperleidžiamus mėnesius), gaunant darbinių pajamų, išmoka yra mažinama atitinkama suma.
Savarankiškai dirbantys tėvai
Asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą, taip pat turi teisę į išmokas, jei mokėjo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Tačiau savarankiškai dirbantiems tėvams galioja specifinės taisyklės dėl pajamų gavimo atostogų metu.
Svarbiausia taisyklė – išmokų dydis priklauso nuo sumokėtų mokesčių, o ne nuo visų gautų pajamų. Kad gautumėte motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, turite būti sukaupę reikalaujamą stažą (12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius). Savarankiškai dirbantiems asmenims stažas skaičiuojamas pagal sumokėtas įmokas, todėl jei deklaravote mažai pajamų, stažas gali būti nepakankamas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ką daryti, jei tėtis negali pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais?
Jei tėtis nusprendžia neiti vaiko priežiūros atostogų, 2 neperleidžiami mėnesiai yra prarandami. Mama negali jų perimti. Tokiu atveju, pasirinkus 24 mėnesių modelį, išmoka bus mokama ne 24, o 22 mėnesius. Tačiau tai nereiškia, kad tėtis privalo imti atostogas būtent pirmaisiais mėnesiais – jis gali tai padaryti bet kada atostogų laikotarpiu.
Ar vieniši tėvai (mamos arba tėčiai) praranda 2 mėnesius?
Ne. Įstatymas numato išimtis. Jei vaiką augina tik vienas iš tėvų (kitas tėvas miręs, nenustatytas, apribota tėvų valdžia ir pan.), tas vienintelis tėvas turi teisę pasinaudoti abiem neperleidžiamomis dalimis. Tokiu atveju vienas tėvas gali gauti didesnę išmoką (78 proc.) už 4 mėnesius.
Kada geriausia tėčiui imti neperleidžiamus mėnesius?
Tai priklauso nuo šeimos poreikių. Dažniausiai tėčiai šiuos mėnesius ima arba pačioje pradžioje (po mamos nėštumo ir gimdymo atostogų), arba pabaigoje, prieš pat vaikui pradedant lankyti darželį. Finansiškai nėra skirtumo, kada šie mėnesiai panaudojami, svarbu, kad jie tilptų į pasirinktą 18 arba 24 mėnesių rėmą.
Ar galima keisti pasirinktą atostogų trukmę (18 ar 24 mėn.)?
Paprastai sprendimas, priimtas teikiant prašymą „Sodrai“, yra galutinis. Keisti pasirinkimą vėliau yra labai sudėtinga ir dažniausiai neįmanoma, nebent įvyksta esminių klaidų pildymo metu, kurias galima operatyviai ištaisyti. Todėl būtina labai atsakingai apskaičiuoti šeimos biudžetą prieš pateikiant dokumentus.
Kaip skaičiuojama išmoka gimus dvynukams?
Gimus dviem ar daugiau vaikų, vaiko priežiūros išmoka yra didinama, tačiau ji negali viršyti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio lubų. Visgi, tėvai gauna papildomas vienkartines išmokas gimus daugiau nei vienam vaikui, o priežiūros atostogų tvarka išlieka panaši.
Šeimos biudžeto planavimas ir „lubos“
Planuojant pajamas, būtina atkreipti dėmesį ne tik į procentus, bet ir į „Sodros“ taikomas „lubas“ (maksimalią išmoką) bei „grindis“ (minimalią išmoką).
Jei tėvų atlyginimai yra labai dideli, išmoka bus apribota pagal šalies vidutinį darbo užmokestį (VDU). Paprastai maksimali išmoka negali viršyti 2 VDU dydžio sumos. Tai reiškia, kad aukštas pajamas gaunantys tėvai realybėje gaus mažesnį procentą nei 78 proc. ar 60 proc. nuo savo tikrojo atlyginimo. Tokiu atveju būtina iš anksto kaupti santaupas, kad gyvenimo kokybė ženkliai nenukentėtų.
Kita vertus, jei tėvai uždirbo labai mažai arba dirbo ne visą etatą, egzistuoja minimalios išmokų ribos, užtikrinančios, kad vaiko priežiūros išmoka nebūtų mažesnė nei tam tikras valstybės nustatytas dydis (susietas su bazine socialine išmoka). Tai suteikia tam tikrą saugiklį mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
Galiausiai, teisingas planavimas reikalauja atvirumo tarp partnerių. Reikia įvertinti ne tik tai, kas uždirba daugiau, bet ir tai, koks bus psichologinis poveikis karjerai ir ryšiui su vaiku. Naujoji sistema sukurta taip, kad tėčiai nebebūtų tik „pagalbininkai“, o taptų lygiaverčiais partneriais auginant vaikus, o neperleidžiami mėnesiai yra puiki proga šį ryšį sustiprinti be didelių finansinių nuostolių.
