Vaiko gimimas kiekvienai šeimai atneša ne tik begalinį džiaugsmą, bet ir norą sukurti kuo saugesnę ateitį naujam šeimos nariui. Natūralu, kad tėvai, siekdami apsaugoti savo atžalas nuo nenumatytų nelaimių ir tuo pačiu sukaupti lėšų jų pilnametystei ar studijoms, dažnai atsigręžia į draudimo bendrovių siūlomus produktus. Tačiau finansų rinkoje vaiko draudimas yra vienas iš sudėtingiausių ir dažniausiai klaidingai interpretuojamų produktų. Neretai pasitaiko situacijų, kai tėvai, sąžiningai mokėję įmokas dešimtmetį ar ilgiau, sutarties pabaigoje pamato skaičius, kurie toli gražu neatitinka lūkesčių, arba įvykus traumai gauna išmoką, kurios neužtenka net vaistams. Kad draudimo sutartis netaptų tik brangiu popieriumi stalčiuje, būtina suprasti, kaip veikia šis finansinis mechanizmas ir kur slypi didžiausios rizikos.
Kaupiamasis draudimas prieš rizikos draudimą: esminis skirtumas
Viena didžiausių klaidų, kurią daro tėvai, yra nesugebėjimas atskirti dviejų visiškai skirtingų paslaugų, kurios dažnai parduodamos viename „pakete“. Draudimo agentai dažnai siūlo universalų sprendimą – kaupiamąjį investicinį gyvybės draudimą. Čia dalis jūsų įmokos skiriama apsaugai nuo traumų ar ligų, o kita dalis investuojama. Nors idėja „du viename“ skamba patraukliai, finansiniu požiūriu tai dažnai būna neefektyvu dėl kelių priežasčių.
Rizikos draudimas yra paslauga, kai mokate pinigus už ramybę. Jei nieko nenutinka, pinigai „sudega“, tačiau nutikus nelaimei, gaunate finansinę paramą. Tuo tarpu kaupimo dedamoji yra investicija. Problema ta, kad sujungus šiuos du produktus, mokesčių struktūra tampa itin paini. Dažnai pirmuosius dvejus ar trejus metus beveik visos jūsų įmokos tenka ne kaupimui, o „sutarties administravimo“ ir tarpininkavimo mokesčiams padengti. Todėl, jei nuspręsite nutraukti sutartį po kelerių metų, atgausite tik labai mažą dalį sumokėtų pinigų arba visai nieko.
Kodėl 10 000 eurų draudimo suma yra apgaulinga?
Daugelis tėvų, pasirašydami sutartį, mato bendrą draudimo sumą, pavyzdžiui, 10 000 eurų traumų atveju, ir jaučiasi saugūs. Jie įsivaizduoja, kad lūžus rankai ar kojai, ši suma ir bus išmokėta. Realybė yra visai kitokia ir dažnai nuvilianti.
Išmokos dydis už traumas yra skaičiuojamas procentais nuo draudimo sumos pagal patvirtintas lenteles. Štai kaip tai atrodo praktiškai:
- Smulkūs sužalojimai (pvz., piršto lūžis, raiščių patempimas) dažniausiai vertinami 1–3 proc. draudimo sumos. Jei draudimo suma yra 10 000 eurų, gausite vos 100–300 eurų.
- Sudėtingesnės traumos (pvz., rankos lūžis) gali būti vertinamos 3–5 proc., kas sudaro 300–500 eurų.
- Maksimali suma išmokama tik visiško neįgalumo ar mirties atveju (kas vaikų draudime pasitaiko itin retai).
Todėl, norint, kad išmoka už kaulų lūžius būtų reikšminga, pati draudimo suma turi būti gerokai didesnė nei standartiniai siūlymai, o tai, žinoma, didina mėnesinę įmoką. Tėvai turi įvertinti, ar jiems svarbiau gauti 100 eurų kompensaciją už „gipsą“, ar apsaugoti šeimos biudžetą nuo tikrai didelių sukrėtimų.
Kritinės ligos: apsauga, kurios iš tikrųjų reikia
Kol tėvai dažniausiai nerimauja dėl lūžių ir nubrozdinimų, kurie finansiškai nėra pražūtingi, didžiausia grėsmė šeimos gerovei yra sunkios vaiko ligos. Būtent čia draudimas gali tapti ne pinigų švaistymu, o išsigelbėjimu. Deja, baziniuose paketuose kritinių ligų apsauga dažnai būna minimali arba jos visai nėra.
Rimtos diagnozės, tokios kaip onkologinės ligos, cukrinis diabetas, meningitas ar erkinis encefalitas, reikalauja ne tik brangaus gydymo, kuris ne visada kompensuojamas valstybės, bet ir vieno iš tėvų nuolatinės slaugos. Tai reiškia, kad šeima ne tik patiria papildomų išlaidų, bet ir praranda dalį pajamų, nes tėvai negali dirbti. Renkantis draudimą, kritinių ligų sąrašas ir išmokų sąlygos turėtų būti prioritetas numeris vienas. Atkreipkite dėmesį, ar draudimas apima tik diagnozės faktą, ar ir gydymą užsienyje.
Infliacija – tylioji santaupų žudikė
Jei pasirenkate kaupiamąjį draudimą vaiko ateičiai (pvz., studijoms po 18 metų), privalote įvertinti infliaciją. Sutartyje numatyta sukaupta 15 000 ar 20 000 eurų suma šiandien atrodo solidžiai, tačiau po beveik dviejų dešimtmečių jos perkamoji galia gali būti sumažėjusi perpus.
Draudimo bendrovės siūlo sprendimą – indeksavimą. Tai procesas, kai kasmet jūsų įmoka ir draudimo suma didinama tam tikru procentu, kad kompensuotų infliaciją. Nors tai skamba logiškai, tėvai turi būti atidūs: kartais indeksavimo mokesčiai ir padidėjusios įmokos neproporcingai išaugina kaštus, o reali nauda išlieka abejotina. Būtina skaičiuoti, ar savarankiškas investavimas į fondus, kur mokesčiai dažnai mažesni, neatneštų didesnės grąžos ilguoju laikotarpiu.
Išimtys ir „mažosios raidės“
Niekas taip nenuvilia, kaip atsisakymas mokėti išmoką įvykus nelaimei. Kad taip nenutiktų, būtina atidžiai išnagrinėti nedraudžiamųjų įvykių sąrašą. Dažniausiai pasitaikančios išimtys, apie kurias tėvai pamiršta:
- Sportinė veikla. Standartinis draudimas dažniausiai galioja buitinėms traumoms ir fiziniam lavinimui mokykloje. Tačiau jei vaikas lanko krepšinio, futbolo ar kovos menų būrelį (net jei tai neprofesionalus lygis), dažnai reikalinga papildoma rizika arba brangesnis tarifas. Trauma varžybų metu be tinkamo priedo gali būti laikoma nedraudžiamuoju įvykiu.
- Įgimtos ligos. Jei sveikatos problema yra įgimta arba diagnozuota prieš pasirašant sutartį, draudimas dažniausiai išlaidų, susijusių su šia liga, nepadengs.
- Rizikingos pramogos. Pasivažinėjimas keturračiais, jodinėjimas ar slidinėjimas kalnuose taip pat gali patekti į išimčių sąrašą arba reikalauti trumpalaikio papildomo draudimo atostogų metu.
Mokesčiai: kur išgaruoja jūsų pelnas?
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl finansų ekspertai dažnai kritikuoja vaiko kaupiamąjį draudimą, yra dideli administravimo mokesčiai. Skirtingai nei investuojant tiesiogiai per banką ar investicines platformas, draudimo bendrovėse mokesčių struktūra yra daugiasluoksnė:
- Įstojimo mokestis: neretai nuskaičiuojamas nuo pirmųjų įmokų.
- Administravimo mokestis: fiksuotas mokestis arba procentas nuo sukauptos sumos, nuskaičiuojamas kas mėnesį.
- Turto valdymo mokestis: mokamas už investicijų valdymą.
- Sutarties nutraukimo mokestis: taikomas, jei nusprendžiate pinigus atsiimti anksčiau laiko.
Sudėjus visus šius kaštus, neretai paaiškėja, kad metinė investicijų grąža turi būti itin aukšta, kad padengtų mokesčius ir dar uždirbtų pelno. Todėl, jei pagrindinis tikslas yra kaupimas, o ne apsauga, verta pasidomėti alternatyvomis.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galiu pasinaudoti GPM lengvata draudžiant vaiką?
Taip, Lietuvoje galioja gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata mokant įmokas už investicinį gyvybės draudimą. Galite susigrąžinti dalį sumokėtos sumos (iki tam tikros ribos) deklaruodami pajamas. Tačiau svarbu atsiminti, kad atsiimant pinigus anksčiau laiko arba neišlaikius sutarties tam tikrą terminą, lengvatą gali tekti grąžinti valstybei, be to, išmokama suma vėliau gali būti apmokestinta.
Kada geriausia pradėti drausti vaiką?
Dauguma ekspertų rekomenduoja draudimu pasirūpinti kuo anksčiau, netgi pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Tuomet vaikas dar neturi medicininės istorijos, kuri galėtų lemti išimtis ar didesnę kainą. Be to, kaupiant ilgą laiką (15–18 metų), „sudėtinių palūkanų“ efektas ir rizikos išskaidymas veikia geriau.
Kas nutinka, jei tėvai nebegali mokėti įmokų?
Daugelyje sutarčių yra numatyta galimybė laikinai sustabdyti įmokas („atostogos“) arba sumažinti draudimo sumas. Tačiau ilgą laiką nemokant, apsauga nutrūksta, o sukaupta suma gali pradėti mažėti dėl administravimo mokesčių, kurie ir toliau nuskaičiuojami nuo likučio.
Ar verta rinktis draudimą su „garantuotomis palūkanomis“?
Garantuotų palūkanų draudimas yra saugesnis, bet dažniausiai brangesnis ir mažiau pelningas variantas. Šiais laikais garantuotos palūkanos būna labai mažos (dažnai apie 0–1 proc.), kas nepadengia infliacijos. Investicinis draudimas, susietas su fondais, ilguoju laikotarpiu istoriškai generuoja didesnę grąžą, tačiau su juo prisiimate investavimo riziką.
Praktiniai žingsniai pasirašant sutartį
Norint, kad vaiko draudimas būtų naudingas instrumentas, o ne finansinė našta, nereikėtų aklai pasitikėti pirmu gautu pasiūlymu. Pokalbio su konsultantu metu perimkite iniciatyvą ir užduokite nepatogius klausimus. Pirmiausia, paprašykite atskirti, kiek tiksliai eurų iš jūsų mėnesinės įmokos eina rizikos padengimui, o kiek – kaupimui ir mokesčiams. Tai leis pamatyti tikrąją paslaugos kainą. Taip pat reikalaukite modeliavimo lentelės ne su „tikėtina“ 7-8 proc. grąža, bet su pesimistiniu scenarijumi (pvz., 0 proc. arba 2 proc.).
Kitas svarbus aspektas – peržiūrėti traumų lenteles. Palyginkite kelių bendrovių pasiūlymus konkrečiai situacijai: kiek gautumėte už dilbio lūžį ar menisko plyšimą? Skirtumai tarp bendrovių gali būti dvigubi. Galiausiai, neskubėkite pasirašyti sutarties 20-čiai metų. Pasitikslinkite, kokios yra sutarties keitimo sąlygos: ar galėsite lengvai keisti naudos gavėjus, mažinti arba didinti įmokas pasikeitus šeimos finansinei situacijai, ir kokie mokesčiai taikomi norint nutraukti sutartį anksčiau nei po 5 ar 10 metų.
