Vaiko pilvo skausmas: kada tai rimta? Gydytojos įspėjimas

Vaiko pilvo skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai kreipiasi į šeimos gydytojus ar skuba į ligoninės priėmimo skyrių. Tai simptomas, kuris gali būti visiškai nekalta reakcija į netinkamą maistą, vidurių pūtimą ar patirtą stresą, tačiau lygiai taip pat sėkmingai gali maskuoti gyvybei pavojingas būkles, reikalaujančias skubios chirurginės intervencijos. Gydytojai pabrėžia, kad mažamečiai vaikai dažnai negali tiksliai apibūdinti skausmo pobūdžio ar jo vietos, dažniausiai tiesiog rodydami į bambą, net jei problema slypi visai kitur. Dėl šios priežasties tėvų atidumas ir gebėjimas atpažinti vadinamąsias „raudonąsias vėliavėles“ yra kritiškai svarbus veiksnys, galintis apsaugoti vaiką nuo rimtų komplikacijų.

Kaip atskirti funkcinį skausmą nuo organinės ligos

Didžioji dalis vaikų patiriamų pilvo skausmų yra funkcinio pobūdžio. Tai reiškia, kad atlikus tyrimus nerandama jokių struktūrinių organų pakitimų ar uždegiminių procesų. Tokie skausmai dažnai būna susiję su žarnyno spazmais, padidėjusiu dujų kaupimusi arba vidurių užkietėjimu. Tačiau norint būti ramiems, svarbu suprasti skirtumą tarp funkcinio sutrikimo ir organinės ligos.

Funkciniam skausmui dažniausiai būdinga:

  • Skausmas dažniausiai lokalizuojasi aplink bambą.
  • Skausmas nėra nuolatinis – jis užeina ir praeina, vaikas tarp priepuolių jaučiasi gerai, žaidžia.
  • Nėra kitų nerimą keliančių simptomų, tokių kaip karščiavimas, svorio kritimas ar kraujas išmatose.
  • Skausmas dažnai pasireiškia dienos metu ir retai prižadina vaiką iš miego naktį.

Tuo tarpu organinės kilmės skausmas, kurį sukelia virusai, bakterijos ar chirurginės patologijos, dažniausiai turi aiškesnę lokalizaciją (pavyzdžiui, dešinėje pilvo apačioje), yra progresuojantis ir dažnai lydimas bendros vaiko būklės blogėjimo.

Ūmus pilvo skausmas: kada įtarti apendicitą?

Apendicitas yra viena dažniausių ūminių chirurginių ligų vaikystėje. Nors jis gali pasireikšti įvairiai, egzistuoja klasikinė simptomų eiga, kurią tėvams būtina žinoti. Paprastai viskas prasideda nuo neapibrėžto skausmo viršutinėje pilvo dalyje arba aplink bambą. Vėliau, per kelias valandas, skausmas „migruoja“ į dešinę pilvo apačią.

Pagrindiniai apendicito požymiai:

  • Skausmas sustiprėja judant, kosint ar važiuojant automobiliu per duobes.
  • Vaikas guli susirietęs, vengia ištiesti kojas.
  • Gali pasireikšti pykinimas, vėmimas (dažniausiai skausmas atsiranda prieš vėmimą).
  • Pakyla neaukšta temperatūra (iki 37,5–38 °C), nors ligai pažengus ji gali būti ir aukštesnė.
  • Dingsta apetitas – vaikas atsisako net mėgstamiausių skanėstų.

Jei įtariate apendicitą, jokiu būdu negalima dėti šiltų kompresų ant pilvo ar duoti laisvinamųjų vaistų, nes tai gali pagreitinti kirmėlinės ataugos trūkimą ir sukelti peritonitą (pilvaplėvės uždegimą).

Pavojingi simptomai – „raudonosios vėliavėlės“

Gydytojai išskiria tam tikrus simptomus, kuriems pasireiškus negalima laukti ryto ar šeimos gydytojo darbo valandų. Tokiais atvejais būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą arba patiems vykti į priėmimo skyrių. Pavojus gyvybei gali kilti dėl žarnų nepraeinamumo (invaginacijos), stiprios infekcijos ar vidinio kraujavimo.

Nedelsdami kreipkitės į medikus, jei:

  1. Skausmas yra labai stiprus ir nepakeliamas: vaikas verkia be perstojo, yra neramus arba, atvirkščiai, tampa apatiškas ir vangus.
  2. Vėmimas su tulžies (žalios spalvos) priemaišomis: tai gali būti žarnų nepraeinamumo požymis.
  3. Išmatose pasirodo kraujas: tai gali reikšti rimtą infekciją, uždegiminę žarnyno ligą arba invaginaciją (kai viena žarnos dalis įsimauna į kitą).
  4. Pilvas yra kietas ir įsitempęs: palietus pilvą, raumenys atrodo lyg lenta, o vaikas neleidžia prisiliesti.
  5. Vėmimas krauju arba „kavos tirščiais“: tai rodo kraujavimą iš virškinamojo trakto.
  6. Skausmas atsirado po pilvo traumos: pavyzdžiui, po smūgio ar kritimo nuo dviračio.
  7. Vaikas atrodo dehidratuotas: verkia be ašarų, retai šlapinasi, gleivinės yra sausos, akys įdubusios.

Psichosomatiniai skausmai ir streso įtaka

Vaikų virškinimo sistema yra itin jautriai susijusi su nervų sistema – tai dažnai vadinama „smegenų ir žarnyno ašimi“. Todėl gana dažnai pilvo skausmas tampa emocinės būsenos atspindžiu. Jei vaikas skundžiasi pilvo skausmu pirmadienio rytais prieš mokyklą arba prieš svarbų kontrolinį, tikėtina, kad skausmas yra psichosomatinis.

Tai nereiškia, kad vaikas meluoja. Jam iš tikrųjų skauda, nes stresas sukelia žarnyno spazmus ir padidina jautrumą skausmui. Tokiais atvejais svarbu ne tik tikrinti fizinę sveikatą, bet ir kalbėtis su vaiku apie jo jausmus, santykius mokykloje bei patiriamą įtampą. Dažnai, išsprendus emocines problemas, išnyksta ir pilvo skausmai.

Klaidos, kurias dažniausiai daro tėvai

Norėdami padėti kenčiančiam vaikui, tėvai neretai imasi priemonių, kurios gali apsunkinti diagnozę arba net pakenkti. Viena dažniausių klaidų – skubotas vaistų nuo skausmo davimas. Nors naujausios rekomendacijos teigia, kad analgetikų davimas nepaslepia chirurginės patologijos visiškai, tačiau savavališkas antibiotikų ar spazmolitikų vartojimas be gydytojo apžiūros gali iškreipti klinikinį vaizdą.

Kita klaida – maisto brukimus. Jei vaikui skauda pilvą ir jis nenori valgyti, nereikėtų jo versti. Virškinimo sistemai reikia ramybės. Svarbiausia – užtikrinti pakankamą skysčių kiekį. Tačiau ir čia daromos klaidos: gazuoti gėrimai, sultys ar pienas gali dar labiau sudirginti žarnyną. Geriausia siūlyti vandenį arba specialius elektrolitų tirpalus mažais gurkšneliais.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar galima duoti vaikui vaistų nuo skausmo (pvz., ibuprofeno) prieš vykstant pas gydytoją?

Dauguma šiuolaikinių pediatrų teigia, kad vienkartinė paracetamolio ar ibuprofeno dozė žymiai nepakeis chirurgo gebėjimo diagnozuoti apendicitą, tačiau palengvins vaiko kančias. Visgi, geriausia pasitarti su gydytoju telefonu arba, esant labai stipriam skausmui, vykti tiesiai į ligoninę ir vaistus duoti tik pasitarus su personalu.

Kaip atskirti, ar pilvą skauda dėl kirmėlių?

Kirmėlinės invazijos (pvz., spalinės ar askaridės) dažnai sukelia neapibrėžto pobūdžio pilvo skausmus, kurie gali būti lydimi pykinimo, apetito stokos ar padidėjusio noro valgyti saldumynus. Būdingiausias požymis – išangės niežulys, ypač naktį, bei neramus miegas. Įtarus kirmėles, atliekami išmatų tyrimai.

Kada po pilvo skausmo priepuolio galima vaiką leisti į darželį ar mokyklą?

Vaikas gali grįžti į kolektyvą, kai bent 24 valandas nebekarščiuoja, nebevemia ir nebeviduriuoja be vaistų pagalbos. Jei skausmas buvo ūmus, bet praėjo, ir vaikas jaučiasi gerai, valgo bei yra aktyvus, ribojimų dažniausiai nėra.

Ar kokakola padeda nuo pilvo skausmo?

Tai populiarus mitas. Nors gazuoti gėrimai kartais gali laikinai palengvinti pykinimą dėl cukraus kiekio, iš tiesų kofeinas ir didelis cukraus kiekis gali dar labiau sudirginti skrandį ir padidinti dehidrataciją viduriuojant. Geriau rinktis specialius rehidracijos tirpalus.

Mitybos ir dienotvarkės korekcijos lėtiniams skausmams valdyti

Jei organinės ligos atmestos, o vaikas vis tiek periodiškai skundžiasi pilvo skausmais, dažniausia priežastis slypi mitybos įpročiuose ir gyvenimo būde. Šiuolaikiniai vaikai dažnai vartoja per mažai skaidulų ir geria nepakankamai vandens, kas veda prie lėtinio vidurių užkietėjimo – vienos pagrindinių pilvo skausmo priežasčių.

Tėvams rekomenduojama peržiūrėti vaiko racioną: sumažinti greitojo maisto, saldumynų ir miltinių patiekalų kiekį, pakeičiant juos daržovėmis, vaisiais ir viso grūdo produktais. Reguliarus tuštinimasis yra geros savijautos pagrindas. Taip pat verta atkreipti dėmesį į valgymo kultūrą – valgyti lėtai, gerai sukramtant, be telefonų ar televizoriaus ekranų, kurie blaško dėmesį ir gali lemti oro rijimą bei persivalgymą. Maisto netoleravimas, pavyzdžiui, laktozės, taip pat gali būti paslėpta priežastis, todėl stebint, po kokių produktų atsiranda skausmas, galima žymiai pagerinti vaiko gyvenimo kokybę be vaistų.