Vaiko liga yra vienas didžiausių iššūkių dirbantiems tėvams, sukeliančių ne tik emocinį nerimą dėl mažylio sveikatos, bet ir finansinių klausimų laviną. Susirgus vaikui, darbo ir šeimos derinimas tampa itin komplikuotas, o būtinybė likti namuose dažnai verčia nerimauti dėl sumažėsiančių pajamų bei darbo vietos saugumo. Laimei, Lietuvos socialinės apsaugos sistema numato gana aiškias garantijas tėvams, globėjams, o tam tikrais atvejais ir seneliams, kurie prižiūri sergantį vaiką. Nedarbingumo pažymėjimas dėl vaiko slaugos suteikia teisę į ligos išmoką, kuri padeda kompensuoti prarastas darbo pajamas, tačiau norint ja pasinaudoti, būtina atitikti tam tikrus kriterijus ir žinoti galiojančius terminus.
Kas turi teisę gauti nedarbingumą vaiko slaugai?
Teisę į ligos išmoką slaugant sergantį šeimos narį turi ne bet kas. Visų pirma, asmuo turi būti apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad pretenduoti į išmoką gali tik tie asmenys, kurie dirba ir moka „Sodros“ įmokas (arba už juos šias įmokas moka darbdavys). Tai apima dirbančius pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojus, pareigūnus bei savarankiškai dirbančius asmenis, jei jie moka atitinkamas įmokas.
Svarbu paminėti, kad nedarbingumą vaiko slaugai gali gauti:
- Vienas iš tėvų (įtėvių);
- Globėjas;
- Seneliai (močiutė ar senelis);
- Kiti asmenys, kurie faktiškai prižiūri vaiką, tačiau tam yra taikomos papildomos sąlygos dėl laikinumo ir tėvų negalėjimo prižiūrėti vaiko dėl savo pačių ligos ar kitų objektyvių priežasčių.
Dažnai kyla klausimas dėl senelių teisės slaugyti anūkus. Seneliai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką tik tokiu atveju, jei jie patys yra dirbantys ir draudžiami socialiniu draudimu. Jei močiutė ar senelis yra pensininkai ir niekur oficialiai nedirba, jie negali gauti ligos išmokos, nes nepraranda darbinių pajamų, tačiau, žinoma, gali fiziškai prižiūrėti anūką be valstybės finansinės kompensacijos.
Reikalaujamas stažas: svarbiausia taisyklė
Vien tik fakto, kad esate dirbantis asmuo, kartais neužtenka. Kad „Sodra“ pradėtų mokėti išmoką, turite būti sukaupę tam tikrą ligos socialinio draudimo stažą. Įstatymas numato, kad asmuo privalo turėti ne mažesnį kaip 3 mėnesių stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne mažesnį kaip 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios nedarbingumo dienos.
Jei neseniai pakeitėte darbą arba grįžote į darbo rinką po ilgesnės pertraukos, būtina pasitikrinti, ar atitinkate šį reikalavimą. Tiesa, yra išimčių. Pavyzdžiui, stažo reikalavimas netaikomas asmenims iki 26 metų, kurie neįgijo reikiamo stažo, nes mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas arba studijavo aukštosiose mokyklose, ir pertrauka po mokslų baigimo neviršija 3 mėnesių.
Kiek laiko mokama išmoka už vaiko slaugą?
Išmokos mokėjimo trukmė yra vienas iš dažniausiai neteisingai interpretuojamų aspektų. Terminai skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus, ligos pobūdžio ir to, kur vaikas yra slaugomas – namuose ar stacionare (ligoninėje).
Štai pagrindiniai terminai, kuriuos privalu įsidėmėti:
- Vaikams iki 14 metų: Ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Tai galioja slaugant vaiką namuose (ambulatoriškai). Jei vaikas serga ilgiau, po 14 dienų nedarbingumo pažymėjimas gali būti tęsiamas, tačiau „Sodra“ už tas dienas nebemoka – tai tampa pateisinama, bet neapmokama priežastimi neatvykti į darbą.
- Vaikams virš 14 metų: Vyresnių vaikų slaugai išmoka mokama trumpiau – iki 7 kalendorinių dienų.
- Slauga ligoninėje: Jei vaikui iki 7 metų reikalinga slauga stacionare, išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį. Vaikams nuo 7 iki 14 metų slaugant ligoninėje, išmoka taip pat mokama už visą laikotarpį, tačiau ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
- Ypatingai sunkios ligos: Slaugant vaikus iki 18 metų, sergančius onkologinėmis, sunkiomis operacinėmis ar kitomis įstatyme numatytomis sunkiomis ligomis, išmoka gali būti mokama iki 180 dienų ar net ilgiau, priklausomai nuo konkrečios diagnozės ir gydymo eigos.
Išmokos dydis: kaip apskaičiuojama suma?
Daugelis tėvų klaidingai mano, kad susirgus vaikui gaus savo pilną atlyginimą. Svarbu suprasti, kad ligos išmoka skiriasi nuo darbo užmokesčio. Slaugant sergantį šeimos narį, ligos išmoka mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos ir ją visą moka „Sodra“ (skirtingai nei paties darbuotojo ligos atveju, kai pirmas 2 dienas apmoka darbdavys).
Išmokos dydis sudaro 65,94 proc. nuo asmens kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nors procentas gali pasirodyti nedidelis, reikia atkreipti dėmesį, kad jis skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ (bruto). Kadangi nuo ligos išmokos atskaitomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir 6 proc. privalomasis sveikatos draudimas (PSD), realus „į rankas“ gaunamas dydis dažniausiai siekia apie 80 proc. buvusio vidutinio atlyginimo „į rankas“.
Kaip nustatomas kompensuojamasis uždarbis?
Išmoka skaičiuojama pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 3 paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki nedarbingumo pradžios. Pavyzdžiui, jei vaikas susirgo gegužės mėnesį, vidurkis bus skaičiuojamas pagal sausio, vasario ir kovo mėnesių pajamas.
Taip pat egzistuoja vadinamosios „grindys“ ir „lubos“:
- Minimali ligos išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį.
- Maksimali ligos išmoka negali viršyti dviejų šalies VDU dydžio. Tai reiškia, kad asmenys, uždirbantys itin didelius atlyginimus, gaus išmoką, kuri yra apribota nustatyta maksimalia riba.
Situacijos, kai išmoka nemokama
Net turint nedarbingumo pažymėjimą, pasitaiko atvejų, kai „Sodra“ išmokos neskiria. Tai dažniausiai susiję su tam tikrais teisiniais statusais nedarbingumo metu.
Svarbu žinoti, kad ligos išmoka už vaiko slaugą nėra mokama, jeigu nedarbingumo metu asmuo:
- Buvo nemokamose atostogose;
- Buvo vaiko priežiūros atostogose (kol vaikui sueis 3 metai), nebent tas asmuo tuo metu dirbo ir gavo draudžiamųjų pajamų;
- Nedarbingumo metu dirbo ir gavo darbo užmokestį (negalima gauti ir algos, ir ligos išmokos už tą patį laikotarpį);
- Pažeidė elgesio nedarbingumo metu taisykles (pavyzdžiui, neatvyko pas gydytoją nurodytu laiku ar nesilaikė gydymo režimo).
Įdomus niuansas susijęs su kasmetinėmis atostogomis. Jei vaikas suserga tėvų kasmetinių apmokamų atostogų metu, tėvai turi teisę gauti nedarbingumo pažymėjimą. Tokiu atveju „Sodra“ moka ligos išmoką, o darbdavys privalo atostogas pratęsti tiek dienų, kiek truko nedarbingumas, arba perkelti nepanaudotas atostogų dienas į kitą laiką.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norėdami išsklaidyti dažniausiai kylančias abejones, pateikiame atsakymus į populiariausius klausimus apie vaiko slaugą.
Ar abu tėvai gali imti nedarbingumą vienu metu?
Jei šeimoje serga vienas vaikas, nedarbingumo pažymėjimas ir išmoka skiriama tik vienam iš tėvų. Tačiau, jei šeimoje suserga du vaikai ir vieną slaugo mama, o kitą – tėtis, abu tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimus ir išmokas atskirai kiekvienam vaikui. Svarbu, kad gydytojas išduotų atskirus pažymėjimus skirtingiems vaikams prižiūrėti.
Kada pervedami pinigai už vaiko slaugą?
Pagal galiojančią tvarką, sprendimas dėl išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų ir duomenų gavimo. Išmoka į asmeninę sąskaitą pervedama ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Realiai procesas dažniausiai užtrunka apie 2–3 savaites nuo nedarbingumo pabaigos, jei visi dokumentai (gydytojo pažyma ir darbdavio pranešimas) pateikti laiku.
Ką daryti, jei darželyje paskelbtas karantinas?
Jei švietimo įstaigoje (darželyje ar pradinėje mokykloje) paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas (karantinas) ir vaikas negali jos lankyti, tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą sveiko vaiko priežiūrai. Išmoka mokama už visą karantino laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Išmokos dydis yra toks pat, kaip ir sergančio vaiko slaugos atveju – 65,94 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Ar galima slaugyti vaiką nepertraukiamai ilgiau nei 14 dienų?
Taip, fiziškai slaugyti galima tiek, kiek reikia pagal gydytojo rekomendacijas. Gydytojas gali tęsti nedarbingumo pažymėjimą ilgiau nei 14 dienų, tačiau „Sodra“ mokės tik už pirmąsias 14 dienų (išskyrus sunkias ligas ar slaugą stacionare). Likęs laikotarpis bus pateisintas neatvykimas į darbą be apmokėjimo. Tokiais atvejais tėvai neretai keičiasi – pirmas 14 dienų slaugo vienas tėvas, kitas 14 dienų – kitas tėvas (jei abu turi teisę į išmoką), taip pratęsiant apmokamą laikotarpį šeimai.
Elektroninis prašymas ir išmokų gavimo tvarka
Šiandieninėje sistemoje popierizmo likę minimaliai, tačiau vienas veiksmas iš tėvų pusės yra būtinas. Gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą (EP), kuris automatiškai patenka į „Sodros“ sistemą. Darbdavys taip pat elektroniniu būdu pateikia NP-SD pranešimą apie skaičiuojamąjį laikotarpį. Tačiau tam, kad pinigai pasiektų jūsų sąskaitą, privalote būti pateikę prašymą skirti ligos išmoką.
Patogiausia tai padaryti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojams. Rekomenduojama pateikti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti. Tai reiškia, kad prašymą užpildote tik vieną kartą, ir jis galioja visiems ateities atvejams – tiek susirgus pačiam, tiek slaugant vaiką. Jei tokio prašymo dar nesate pateikę, tai galite padaryti bet kuriuo metu, net ir nesant aktyviam nedarbingumui. Pamiršus pateikti prašymą, išmoka nebus pervesta tol, kol šis formalumas nebus atliktas, nors teisė į išmoką išlieka 3 metus nuo ligos pabaigos.
Visuomet verta pasitikrinti savo duomenis „Sodros“ paskyroje iškart po vizito pas gydytoją – ten matysite, ar sėkmingai suformuotas nedarbingumo pažymėjimas, kokia yra numatoma išmokos suma ir kokia sprendimo būklė. Tai padeda išvengti nesusipratimų ir leidžia ramiai koncentruotis į svarbiausią užduotį – vaiko sveikatos grąžinimą.
