Vaiko auginimas yra kupinas džiaugsmo, tačiau kartu jis atneša ir daugybę klausimų bei nerimo. Vienas dažniausių tėvų rūpesčių, su kuriuo susiduriama jau nuo pat pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų – ar vaikas auga tinkamai, ar jo svoris atitinka normas ir ar jis gauna pakankamai maisto. Kiekvieno vizito pas šeimos gydytoją metu vaikas yra sveriamas ir matuojamas, o gauti duomenys lyginami su standartinėmis augimo kreivėmis. Nors internete gausu įvairių lentelių ir skaičiuoklių, svarbu suprasti, kad vaiko augimas nėra linijinis procesas, o „tobulas” svoris yra individualus rodiklis, priklausantis ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo genetikos, gimimo svorio, lyties bei bendros sveikatos būklės.
Kaip vertinamas vaiko svoris: augimo kreivės ir procentilės
Daugelis tėvų, pamatę gydytojo kabinete braižomas kreives, sutrinka. Svarbu žinoti, kad medikai nevertina vaiko svorio kaip atskiro, izoliuoto skaičiaus. Vietoje to, jie naudoja augimo kreives (neretai vadinamas procentilėmis arba centiliais), kurios parodo, kaip jūsų vaiko svoris atrodo lyginant su tūkstančiais kitų to paties amžiaus ir lyties vaikų.
Jei gydytojas pasako, kad jūsų vaikas yra 50-oje procentilėje, tai reiškia, kad jo svoris yra visiškai vidutinis – 50% vaikų sveria daugiau, o 50% mažiau. Tačiau tiek 15-a, tiek 85-a procentilės taip pat laikomos norma. Svarbiausia čia yra ne pats skaičius, o kreivės tolygumas. Jei vaikas visada augo pagal 75-ą procentilę ir staiga nukrito į 25-ą, tai yra signalas, kad organizme vyksta pokyčiai, reikalaujantys dėmesio.
Kūdikystė: pirmieji metai ir spartus augimas
Pirmieji gyvenimo metai pasižymi pačiu sparčiausiu augimo tempu per visą žmogaus gyvenimą. Naujagimiai per pirmąsias dienas po gimimo dažniausiai netenka apie 5–10 proc. savo gimimo svorio, ir tai yra visiškai normalus fiziologinis reiškinys, susijęs su skysčių pasišalinimu. Paprastai gimimo svoris atsistato per 10–14 dienų.
Tolesnis svorio augimas pirmaisiais mėnesiais dažniausiai vyksta pagal šias bendrąsias gaires:
- 0–3 mėnesiai: Kūdikiai priauga apie 600–900 gramų per mėnesį.
- 3–6 mėnesiai: Augimo tempas šiek tiek sulėtėja, priaugama apie 500–600 gramų per mėnesį.
- 6–12 mėnesių: Svorio prieaugis dar labiau lėtėja – apie 300–400 gramų per mėnesį.
Bendra taisyklė, kurią dažnai mini pediatrai: tikimasi, kad apie 4–5 mėnesį kūdikis savo gimimo svorį padvigubins, o sulaukęs vienerių metų – patrigubins. Svarbu paminėti, kad žindomi kūdikiai dažnai pirmuosius mėnesius priauga daugiau svorio nei maitinami mišinukais, tačiau vėliau jų augimas gali kiek sulėtėti, kas taip pat yra norma.
Mažyliai (1–3 metai): kodėl dingsta apetitas?
Tėvams dažnai kyla panika, kai vienerių metų sulaukęs vaikas staiga, atrodo, nustoja valgyti. Gydytojai ramina: tai yra natūralus raidos etapas. Antraisiais ir trečiaisiais gyvenimo metais augimo tempas gerokai sulėtėja, todėl vaikui fiziologiškai reikia mažiau kalorijų vienam kūno kilogramui nei kūdikystėje.
Be to, šiuo laikotarpiu vaikai tampa itin aktyvūs – pradeda vaikščioti, bėgioti, tyrinėti pasaulį. Dėl padidėjusio fizinio aktyvumo ir pasikeitusių kūno proporcijų (mažėja kūdikiams būdingas riebalinis sluoksnis, ryškėja raumenys) vaikas gali atrodyti lieknesnis.
Šiame amžiuje normalus metinis svorio prieaugis yra apie 2–3 kilogramus. Jei vaikas yra energingas, linksmas ir jo raida nesutrikusi, mažesnis apetitas dažniausiai nėra ligos požymis.
Ikimokyklinis ir mokyklinis amžius: KMI svarba
Nuo 2 metų amžiaus vaiko svorio vertinimui pradedamas taikyti Kūno masės indeksas (KMI). Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad suaugusiųjų KMI skaičiuoklės vaikams netinka. Vaikų KMI yra vertinamas atsižvelgiant į lytį ir amžių, nes kūno riebalų kiekis augant keičiasi.
Šiame etape tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Augimo šuoliai: Vaikai auga netolygiai. Gali būti laikotarpių, kai vaikas šiek tiek suapvalėja, o vėliau staiga „išsitempia” į ūgį. Tai dažnas reiškinys prieš brendimą.
- Mitybos įpročiai: Darželyje ir mokykloje vaikai susiduria su didesne nesveiko maisto pagunda. Būtent šiame amžiuje dažnai pradeda formuotis antsvorio problemos, jei šeimoje nėra diegiami sveikos mitybos principai.
- Fizinis aktyvumas: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaikams judėti bent 60 minučių per dieną. Sėslus gyvenimo būdas (kompiuteriai, telefonai) yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl svoris gali neatitikti normų.
Gydytoja paaiškina: kada jau reikėtų sunerimti?
Nors nedideli svorio svyravimai yra normalūs, egzistuoja tam tikri „raudoni signalai”, kuriuos pastebėjus būtina kreiptis į gydytojus išsamesniam ištyrimui. Gydytojai išskiria keletą situacijų, kurios neturėtų būti ignoruojamos:
Staigus kreivės pokytis
Kaip minėta anksčiau, stabilumas yra svarbiausia. Jei vaikas stabiliai augo pagal 50-ą procentilę ir staiga per kelis mėnesius nukrito žemiau 10-os procentilės (arba atvirkščiai – šoktelėjo virš 90-os), tai gali rodyti mitybos sutrikimus, endokrinines ligas (pvz., skydliaukės problemas) arba lėtines ligas (pvz., celiakiją).
Svorio kritimas be aiškios priežasties
Vaikai neturėtų mesti svorio, nebent tai vyksta prižiūrint gydytojui esant nutukimui. Jei vaikas netenka svorio ne dėl ligos (pvz., ne po gripo ar roto viruso), tai yra rimtas simptomas.
Ūgio ir svorio disproporcija
Jei vaiko svoris auga, bet ūgis stovi vietoje, tai gali būti hormono sutrikimo požymis. Ir atvirkščiai – jei vaikas auga į ūgį, bet svoris visiškai nedidėja, tai gali reikšti maistinių medžiagų trūkumą arba pasisavinimo sutrikimus virškinamajame trakte.
Kiti lydintys simptomai
Svorio neatitikimas normoms yra ypač nerimą keliantis, jei jį lydi kiti negalavimai:
- Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka;
- Dažni pilvo skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas;
- Odos bėrimai;
- Plaukų slinkimas;
- Vėlavimas lytinio brendimo laikotarpiu.
Dažniausios priežastys, lemiančios svorio nukrypimus
Ne visada svorio neatitikimas lentelėms reiškia ligą. Prieš pradedant nerimauti, verta įvertinti kelis pagrindinius veiksnius. Pirmiausia – genetika. Jei abu tėvai yra smulkaus sudėjimo ir žemo ūgio, tikėtina, kad ir vaikas bus smulkesnis nei jo bendraamžiai. Tai vadinama konstituciniu augimo ypatumu.
Antra dažna priežastis – netinkama mityba. Tai nereiškia, kad vaikas badauja. Dažnai vaikai gauna pakankamai kalorijų, bet per mažai maistinių medžiagų (baltymų, gerųjų riebalų, vitaminų). „Tuščios kalorijos” iš saldumynų ir saldintų gėrimų gali lemti svorio didėjimą, tačiau organizmui vis tiek trūks statybinių medžiagų augimui.
Taip pat didelę įtaką daro emocinė būklė. Stresas šeimoje, patyčios mokykloje ar didelis nerimas gali slopinti apetitą arba, priešingai, skatinti emocinį valgymą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Mano vaiko šonkauliai matosi, ar tai reiškia, kad jis per liesas?
Ne visada. Vaikų, ypač ikimokyklinio amžiaus, poodinis riebalinis sluoksnis gali būti plonas, o augant intensyviai į ūgį, šonkauliai gali išryškėti. Jei vaikas aktyvus, jo raida normali ir gydytojas nemato problemų augimo kreivėse, matomi šonkauliai dažniausiai yra tik kūno sudėjimo ypatumas.
Ar reikia nerimauti, jei kūdikis yra labai putlus?
Kūdikystėje (ypač iki 6 mėn.) putlumas dažniausiai nėra nutukimo požymis. Žindomi kūdikiai patys reguliuoja savo suvalgomo maisto kiekį. Tačiau jei vaikas maitinamas mišinuku arba jau valgo kietą maistą, svarbu nepermaitinti ir neduoti saldžių užkandžių. Svoris dažniausiai susinormalizuoja vaikui pradėjus vaikščioti.
Ką daryti, jei vaikas visiškai atsisako daržovių ir mėsos, valgo tik makaronus?
Tai vadinama selektyviu valgymu. Svarbu nenaudoti prievartos. Siūlykite naujus produktus reguliariai, bet neverskite. Svarbiausia stebėti bendrą augimą ir, jei reikia, pasitarti su gydytoju dėl maisto papildų ar vitaminų poreikio.
Kada reikėtų kreiptis į endokrinologą?
Šeimos gydytojas nukreips pas endokrinologą, jei pastebės žymų ūgio atsilikimą, staigų svorio kritimą ar augimą be aiškios priežasties, arba ankstyvo/vėlyvo brendimo požymius.
Ilgalaikės sveikatos pagrindų formavimas šeimoje
Vietoje nuolatinio fokusavimosi į svarstyklių rodmenis, gydytojai rekomenduoja tėvams susikoncentruoti į sveikos gyvensenos ugdymą. Vaiko svoris dažniausiai yra šeimos gyvenimo būdo atspindys. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie bent kartą per dieną valgo kartu su šeima prie bendro stalo (be televizoriaus ar telefonų), turi mažesnę nutukimo ir valgymo sutrikimų riziką.
Tėvų užduotis yra aprūpinti namus sveiku maistu ir rodyti pavyzdį, o vaiko užduotis – nuspręsti, kiek jis nori suvalgyti. Prievartinis maitinimas („kol nesuvalgysi, nepakilsi nuo stalo”) arba maisto naudojimas kaip apdovanojimas („suvalgyk brokolius, gausi saldainį”) iškreipia natūralų vaiko alkio ir sotumo jausmą. Auginant sveiką vaiką, svarbiausia yra balansas, kantrybė ir reguliarus sveikatos tikrinimas pas specialistus, kurie gali objektyviai įvertinti, ar augimo tempas yra tinkamas konkrečiam organizmui.
