Vaikų oda yra nepaprastai jautrus organas, kuris reaguoja į daugybę išorinių ir vidinių dirgiklių. Kiekvienas tėvas bent kartą gyvenime susiduria su situacija, kai ryte pabudęs vaikas yra nusėtas dėmėmis, spuogeliais ar pūslelėmis. Nors pirmoji reakcija dažniausiai būna išgąstis, svarbu suprasti, kad bėrimai yra vienas dažniausių simptomų vaikystėje ir didžioji jų dalis yra nepavojingi bei savaime praeinantys. Visgi, gebėjimas atskirti paprastą uodo įkandimą nuo rimtos infekcinės ligos, tokios kaip meningitas ar tymai, yra gyvybiškai svarbus. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius vaikų bėrimus, jų vizualinius požymius bei eigą, kad galėtumėte jaustis ramiau ir žinotumėte, kokių veiksmų imtis.
Virusinės kilmės bėrimai: kaip juos atpažinti?
Virusinės infekcijos yra dažniausia vaikų bėrimų priežastis. Tokie bėrimai dažnai pasirodo kartu su kitais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, kosulys ar bendras silpnumas. Štai pagrindinės ligos, kurias tėvai turėtų mokėti identifikuoti.
Vėjaraupiai
Vėjaraupiai yra klasikinė vaikystės liga, kuria dažniausiai susergama darželyje ar pradinėje mokykloje. Bėrimas paprastai atsiranda praėjus 1–2 dienoms po pirmųjų ligos požymių (nedidelio karščiavimo, nuovargio).
Kaip atrodo bėrimas? Iš pradžių atsiranda mažos raudonos dėmelės, kurios greitai virsta iškiliais spuogeliais, o vėliau – vandeningomis pūslelėmis. Šios pūslelės vėliau sprogsta ir pasidengia šašais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vėjaraupiams būdingas „žvaigždėtas dangus” – vienu metu ant kūno galima matyti visas bėrimo stadijas: ir naujas dėmeles, ir pūsleles, ir jau gyjančius šašus. Bėrimas labai stipriai niežti.
Tridienė karštinė (rozeolė)
Tai viena dažniausių kūdikių ir mažų vaikų (iki 2 metų) ligų. Jai būdinga labai specifinė eiga, kurią žinant, diagnozę nustatyti nesunku.
Kaip atrodo bėrimas? Liga prasideda staigiu ir aukštu karščiavimu, kuris trunka apie 3–4 dienas, tačiau vaikas dažnai jaučiasi gana gerai. Kai temperatūra staiga nukrenta, ant kūno (dažniausiai nugaros, pilvo ir krūtinės) atsiranda smulkus, nelygus, rausvas bėrimas. Paspaudus bėrimo vietą stikline ar pirštu, ji pabąla. Bėrimas dažniausiai neniežti ir praeina savaime per kelias dienas.
Rankų, kojų ir burnos liga
Ši liga dažniausiai plinta vasarą ir rudenį. Ją sukelia Koksakio virusas. Nors pavadinimas skamba egzotiškai, tai labai dažna infekcija darželinukų tarpe.
Kaip atrodo bėrimas? Bėrimas yra labai specifinis – atsiranda skausmingos pūslelės burnoje (ant liežuvio, dantenų, skruostų viduje), kurios trukdo vaikui valgyti ir gerti. Tuo pačiu metu arba šiek tiek vėliau atsiranda raudoni spuogeliai ar pūslelės ant delnų ir padų. Kartais bėrimas gali išplisti į sėdmenų sritį. Bėrimas ant rankų ir kojų dažniausiai neniežti, bet gali būti jautrus.
Bakterinės infekcijos: kada reikalingi antibiotikai?
Skirtingai nuo virusinių bėrimų, bakterinės infekcijos dažnai reikalauja specifinio gydymo antibiotikais, todėl svarbu jas laiku pastebėti.
Skarlatina
Skarlatina yra streptokoko sukeliama liga, kuri dažniausiai prasideda nuo stipraus gerklės skausmo ir aukšto karščiavimo.
Kaip atrodo bėrimas? Bėrimas atsiranda praėjus 12–48 valandoms po pirmųjų simptomų. Tai smulkus, raudonas bėrimas, kuris liečiant primena švitrinį popierių. Dažniausiai prasideda krūtinės ir pilvo srityje, vėliau plinta. Būdingas požymis – ryškiai raudoni skruostai, tačiau aplink lūpas išlieka blyškus, nepaliestas trikampis. Taip pat svarbu apžiūrėti vaiko liežuvį: ligos pradžioje jis būna apsinešęs baltomis apnašomis, o vėliau tampa ryškiai raudonas ir duobėtas, primenantis braškę („braškinis liežuvis“).
Pūlinėlinė (impetiga)
Tai labai užkrečiama paviršinė odos infekcija, kuri dažniausiai pažeidžia veidą aplink nosį ir burną.
Kaip atrodo bėrimas? Iš pradžių atsiranda raudonos dėmelės ar pūslelės, kurios greitai pratrūksta. Būdingiausias požymis – džiūstantys išskyros suformuoja medaus spalvos (geltonai rudus) šašus. Oda aplink šašus gali būti paraudusi ir niežtinti.
Alerginiai ir kontaktiniai bėrimai
Ne visi bėrimai reiškia infekciją. Dažnai vaiko oda reaguoja į aplinkos veiksnius, maistą ar chemines medžiagas.
Atopinis dermatitas (egzema)
Tai lėtinė odos būklė, kuri dažnai pasireiškia dar kūdikystėje. Jai būdingi paūmėjimo ir remisijos periodai.
Kaip atrodo bėrimas? Oda tampa labai sausa, šiurkšti, paraudusi ir pleiskanojanti. Kūdikiams bėrimai dažniausiai atsiranda ant skruostų, kaktos ir galvos odos, o vyresniems vaikams – alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų. Pagrindinis simptomas yra varginantis niežulys, kuris naktį gali sustiprėti ir trukdyti vaikui miegoti.
Dilgėlinė
Tai staigi alerginė reakcija, kurią gali sukelti maistas, vaistai, vabzdžių įkandimai ar net šaltis.
Kaip atrodo bėrimas? Ant odos staiga atsiranda iškilios, raudonos ar balkšvos pūkšlės, kurios labai primena nudginimą dilgėle. Pūkšlės gali būti įvairaus dydžio, jos gali susilieti į didelius plotus. Būdingas bruožas – bėrimas yra „migruojantis”: vienoje vietoje pūkšlės išnyksta, o kitoje atsiranda naujos. Paprastai jos išnyksta be pėdsakų per 24 valandas (nors naujos gali atsirasti kelias dienas).
Prakaitinė
Tai dažna kūdikių problema, ypač karštuoju metų laiku arba kai vaikas per šiltai aprengtas.
Kaip atrodo bėrimas? Smulkūs, rausvi spuogeliai arba mažos skaidrios pūslelės atsiranda tose vietose, kur oda labiausiai prakaituoja ir trinasi: kaklo raukšlėse, pažastyse, kirkšnyse, po sauskelnėmis. Bėrimas sukelia diskomfortą, bet nėra pavojingas ir praeina vėsinant odą bei leidžiant jai kvėpuoti.
Meningokokinė infekcija: gyvybiškai svarbus testas
Tai pati pavojingiausia būklė, apie kurią privalo žinoti kiekvienas tėvas. Meningokokinis bėrimas atsiranda, kai bakterijos patenka į kraują ir pažeidžia kraujagysles.
Kaip atpažinti? Bėrimas prasideda kaip mažos raudonos dėmelės, kurios gali greitai virsti didesnėmis tamsiai raudonomis ar violetinėmis (mėlynėmis primenančiomis) dėmėmis bet kurioje kūno vietoje. Svarbiausias skiriamasis bruožas – bėrimas neblunka jį paspaudus.
Stiklinės testas: Paimkite skaidrią stiklinę ir stipriai prispauskite jos šoną prie bėrimo vietos. Jei pro stiklą matote, kad bėrimas išnyko ar pabalo – tai greičiausiai nėra meningitas. Jei bėrimas išlieka ryškus ir nepakinta spaudžiant – nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytojus?
Nors daugelį bėrimų galima gydyti namuose arba stebėti, yra situacijų, kai delsti negalima. Kreipkitės į medikus, jei:
- Bėrimas neblunka atlikus stiklinės testą (įtariamas meningitas).
- Vaikui sunku kvėpuoti, tinsta veidas, lūpos ar liežuvis (anafilaksinė reakcija).
- Bėrimą lydi labai aukšta temperatūra, kurios nepavyksta numušti vaistais.
- Vaikas yra vangus, sunkiai prižadinamas arba neįprastai irzlus.
- Vaikas atsisako gerti skysčius, pastebite dehidratacijos požymius (sausas sauskelnes, įdubusias akis).
- Bėrimas atrodo infekuotas: stipriai paraudęs, karštas, iš jo teka pūliai.
- Atsiranda kraujosruvų ar mėlynių be aiškios traumos priežasties.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima maudyti vaiką, jei jis išbertas?
Daugeliu atvejų maudyti vaiką ne tik galima, bet ir reikia, nes higiena yra svarbi siekiant išvengti antrinės bakterinės infekcijos. Tačiau vanduo neturi būti per karštas, o vietoje šiurkščių kempinių geriau naudoti rankas. Po maudynių odą reikia švelniai nusausinti tapšnojant, o ne trinant rankšluosčiu. Sergant vėjaraupiais, trumpos vėsios vonios gali padėti sumažinti niežulį.
Kiek laiko vaikas yra užkrečiamas?
Tai priklauso nuo ligos. Pavyzdžiui, sergant vėjaraupiais, vaikas užkrečiamas tol, kol visos pūslelės pasidengia šašais. Sergant tridiene karštine, bėrimo atsiradimo metu vaikas dažniausiai jau nebegali užkrėsti kitų. Visada geriausia pasitarti su gydytoju prieš leidžiant vaiką atgal į kolektyvą.
Ar visi bėrimai niežti?
Ne, ne visi. Stiprus niežulys būdingas vėjaraupiams, atopiniam dermatitui ir dilgėlinei. Tuo tarpu tridienės karštinės bėrimas, skarlatina (pradinėse stadijose) ar tymai dažniausiai nesukelia stipraus niežulio. Jei vaikas draskosi, svarbu trumpai nukirpti nagus, kad jis nepažeistų odos ir neįneštų infekcijos.
Ar bėrimas gali atsirasti nuo antibiotikų?
Taip, bėrimas gali būti alerginė reakcija į vaistus, įskaitant antibiotikus (ypač penicilino grupės). Jei pradėjus vartoti vaistus atsirado bėrimas, būtina nutraukti vaisto vartojimą ir pasikonsultuoti su gydytoju. Kartais tai gali būti ne alergija, o virusinės infekcijos ir antibiotiko sąveika.
Odos priežiūra ir pagalba sveikimo laikotarpiu
Tinkama odos priežiūra bėrimo metu ir jam gyjant yra ne mažiau svarbi nei pats gydymas. Pagrindinė taisyklė – pažeistos odos negalima papildomai dirginti. Rinkitės laisvus, natūralaus pluošto (medvilnės, bambuko) drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti ir nesukelia trinties. Venkite vilnos ir sintetikos tiesioginio kontakto su oda. Jei bėrimas yra sausas (kaip esant dermatitui), būtina nuolat drėkinti odą emolientais – specialiais kremais be kvapiųjų medžiagų ir dažiklių. Tepkite juos iškart po maudynių ant dar drėgnos odos, kad „užrakintumėte” drėgmę.
Jei bėrimas šlapiuojantis ar pūlingas, jokiu būdu netepkite riebių kremų ar tepalų, kurie sudaro plėvelę ir neleidžia odai „kvėpuoti”. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti džiovinančias priemones ar antiseptinius tirpalus. Taip pat svarbu stebėti kambario temperatūrą ir drėgmę – per sausas ir karštas oras gali sustiprinti niežulį ir lėtinti gijimą. Galiausiai, nepamirškite duoti vaikui pakankamai skysčių, nes sveika oda greičiau atsistato, kai organizmas yra tinkamai hidratuotas.
