Kiekvieną mėnesį tūkstančiai šeimų visoje Lietuvoje planuoja savo biudžetą atsižvelgdamos į gaunamas pajamas, tarp kurių svarbią vietą užima ir vadinamieji „vaiko pinigai“. Tai universali išmoka, kuri daugeliui tėvų tapo savaime suprantama finansine paspirtimi, padedančia padengti vaikų būrelių, maitinimo ar kitas būtinas išlaidas. Nors paprastai šios lėšos bankų sąskaitas pasiekia gana reguliariai, pasitaiko mėnesių, kai įprastą dieną telefonas nepraneša apie gautą įplauką. Tokiais atvejais natūraliai kyla nerimas: ar įvyko klaida, ar pasikeitė mokėjimo tvarka, o galbūt tiesiog stringa bankinės sistemos? Tėvų diskusijos socialiniuose tinkluose dažnai įkaista, kai vieni pinigus jau gavo, o kiti vis dar laukia, todėl svarbu tiksliai suprasti, kaip veikia šių išmokų skyrimo ir pervedimo mechanizmas.
Oficialūs išmokų mokėjimo terminai: ką būtina žinoti
Viena dažniausių klaidų, kurią daro tėvai, yra lūkestis, kad vaiko pinigai privalo būti pervesti konkrečią, nekintamą mėnesio dieną, pavyzdžiui, 10-ąją ar 12-ąją. Svarbu suprasti, kad Lietuvoje nėra vienos griežtai nustatytos valandos ar dienos, kuomet visi šalies tėvai gauna išmokas. Nors daugelis savivaldybių stengiasi atlikti pavedimus mėnesio viduryje, oficialus laikotarpis yra kur kas platesnis.
Pagal galiojančius teisės aktus, išmokos vaikams yra mokamos už praėjusį mėnesį ir turi būti pervestos iki einamojo mėnesio 25 dienos. Tai reiškia, kad jei pinigai nepasiekė sąskaitos 10-ąją ar 15-ąją dieną, tai dar nereiškia vėlavimo teisine prasme. Kiekviena savivaldybė turi savo Socialinės paramos skyriaus darbo grafikus, pagal kuriuos formuojami mokėjimo žiniaraščiai. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė gali atlikti pavedimus vienu metu, o Kauno ar Klaipėdos rajonų savivaldybės – kitu.
Procesas paprastai vyksta tokia tvarka:
- Mėnesio pradžioje savivaldybės specialistai sutikrina duomenis SPIS sistemoje (Socialinės paramos šeimai informacinė sistema).
- Suformuojami mokėjimo dokumentai, kurie perduodami Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui arba tiesiogiai bankui.
- Bankai apdoroja gautus duomenis ir paskirsto lėšas į gavėjų sąskaitas.
Kodėl pinigai gali vėluoti: dažniausios priežastys
Net ir žinant oficialius terminus, vėlavimas, lyginant su įprasta gavimo data, gali sukelti streso. Egzistuoja kelios objektyvios priežastys, kodėl pinigai sąskaitoje atsiranda vėliau nei tikėtasi. Dažniausiai tai nėra susiję su lėšų trūkumu valstybėje, o veikiau su techniniais ar administraciniais niuansais.
Savaitgaliai ir šventinės dienos
Tai pati banaliausia, bet dažniausiai pasitaikanti priežastis. Jei jūsų savivaldybė įprastai pavedimus formuoja 12-ąją mėnesio dieną, o ji išpuola šeštadienį arba sekmadienį, bankiniai pavedimai bus vykdomi tik artimiausią darbo dieną, t. y. pirmadienį ar net antradienį. Tėvams, kurie pripratę gauti pranešimą penktadienį, savaitgalio tyla gali pasirodyti įtartina, tačiau tai tėra bankų darbo laiko pasekmė.
Metų pradžios perskaičiavimai
Sausio ir vasario mėnesiai yra patys „pavojingiausi“ laukimo atžvilgiu. Kiekvienų metų pradžioje dažniausiai keičiasi Bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis, nuo kurio priklauso ir vaiko pinigų suma. Dėl šios priežasties informacinės sistemos turi būti atnaujintos, o visi duomenys – perskaičiuoti. Šis indeksavimo procesas gali užtrukti, todėl pirmosios metų išmokos neretai pasiekia gavėjus keliomis dienomis vėliau nei įprastai kitais mėnesiais.
Duomenų neatitikimai ir gyvenamosios vietos keitimas
Jeigu šeima neseniai pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą, tai gali laikinai sustabdyti mokėjimus. Išmoka vaikui yra administruojama pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Išsikrausčius iš vienos savivaldybės į kitą, pirmoji nutraukia mokėjimą, o antroji turi jį paskirti iš naujo. Nors procesas turėtų vykti sklandžiai, kartais pasitaiko biurokratinių strigimų, kai tėvai pamiršta pateikti prašymą naujoje savivaldybėje arba duomenų perdavimas užtrunka. Tokiu atveju susidariusi nepriemoka išmokama vėliau, kai tik sutvarkomi dokumentai.
Vaikui suėjo 18 metų: ką daryti toliau?
Ypatingo dėmesio reikalauja situacijos, kai vaikui sukanka 18 metų. Iki pilnametystės išmoka mokama automatiškai (jei buvo pateiktas prašymas), tačiau po 18-ojo gimtadienio taisyklės pasikeičia. Universali išmoka gali būti mokama ir toliau, iki kol jaunuoliui sukaks 23 metai, tačiau tik su sąlyga, kad jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (t. y. vis dar eina į mokyklą, gimnaziją ar profesinę mokyklą).
Vėlavimai čia dažniausiai atsiranda dėl duomenų stokos Mokinių registre. Mokslo metų pradžioje (rugsėjį–spalį) arba po 18-ojo gimtadienio sistema automatiškai tikrina, ar vaikas vis dar mokosi. Jei mokykla vėluoja atnaujinti duomenis registre, SPIS sistema „nemato“ pagrindo mokėti išmoką ir mokėjimą sustabdo. Tokiu atveju tėvams (arba pačiam pilnamečiui vaikui) nereikia panikuoti – atsiradus duomenims apie mokslo tęsimą, pinigai bus pervesti atbuline data už visą priklausantį laikotarpį.
Svarbu: Studentams, studijuojantiems universitetuose ar kolegijose, vaiko pinigai nebepriklauso, nebent jie turi negalią ar atitinka kitus specifinius kriterijus.
Kaip patikrinti, ar išmoka paskirta?
Jei nerimas dėl vėluojančių pinigų didelis, geriausias būdas sužinoti tikrąją situaciją – ne skambinti kaimynams, o pasitikrinti oficialius duomenis. Tai galite padaryti neišeidami iš namų:
- Prisijunkite prie Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (www.spis.lt).
- Autorizuokitės naudodami elektroninę bankininkystę arba mobilųjį parašą.
- Savo paskyroje pasirinkite skiltį „Mano prašymai“ arba „Išmokų istorija“.
- Čia matysite savo prašymų būseną. Jei statusas yra „Mokama“, vadinasi, viskas gerai, ir pinigai netrukus pasieks sąskaitą. Jei matote statusą „Sustabdyta“ ar „Atmesta“, ten pat turėtų būti nurodyta ir priežastis.
Taip pat verta pasitikrinti savo banko sąskaitą. Kartais bankai atlieka sisteminius atnaujinimus, dėl kurių pranešimai apie įplaukas (SMS ar „push“ notifikacijos) gali vėluoti, nors realiai pinigai sąskaitoje jau yra.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Siekiant išsklaidyti dažniausias abejones, pateikiame atsakymus į tėvų dažniausiai užduodamus klausimus apie vaiko pinigų mokėjimą.
Kada tiksliai turi būti pervesti vaiko pinigai?
Teisės aktai numato, kad išmokos už praėjusį mėnesį turi būti išmokėtos iki einamojo mėnesio 25 dienos. Nors dažniausiai pinigai ateina tarp 10 ir 15 dienos, bet kuri data iki 25-osios yra laikoma tinkama.
Kodėl kaimynė pinigus jau gavo, o aš dar ne?
Tai priklauso nuo kelių veiksnių. Pirmiausia, jei gyvenate skirtingose savivaldybėse, mokėjimo grafikai gali skirtis. Antra, net toje pačioje savivaldybėje pavedimai gali būti atliekami dalimis (pavyzdžiui, pagal abėcėlę). Trečia, pervedimo greitis priklauso ir nuo banko – tarpbankiniai pavedimai kartais užtrunka ilgiau nei pavedimai to paties banko viduje.
Ar reikia iš naujo teikti prašymą kiekvienais metais?
Ne, universali išmoka vaikui yra neterminuota ir skiriama iki vaiko 18-ojo gimtadienio. Prašymą reikia teikti iš naujo tik pasikeitus aplinkybėms: pakeitus gyvenamąją vietą, pasikeitus banko sąskaitai arba vaikui sulaukus pilnametystės ir tęsiant mokslus pagal bendrojo ugdymo programą.
Ką daryti, jei pinigų negavau iki mėnesio 25 dienos?
Jei iki šios datos pinigai nepasiekė sąskaitos, pirmiausia pasitikrinkite duomenis SPIS sistemoje. Jei ten nematote aiškios priežasties, rekomenduojama susisiekti su savo gyvenamosios vietos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistais. Kontaktus rasite savivaldybės interneto svetainėje.
Papildomos išmokos ir lengvatos, kurias galite gauti
Be universalios vaiko išmokos, kurią gauna visi vaikai nepriklausomai nuo tėvų pajamų, egzistuoja ir papildomos finansinės priemonės, apie kurias tėvai kartais pamiršta arba nežino. Svarbu pasidomėti, ar jūsų šeimai nepriklauso papildoma išmoka prie vaiko pinigų. Ji dažniausiai skiriama gausioms šeimoms (auginančioms 3 ar daugiau vaikų) bei nepasiturinčioms šeimoms, kurių pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į nemokamą maitinimą mokyklose ir paramą mokinio reikmenims įsigyti. Ši parama ypač aktuali artėjant mokslo metams, tačiau prašymus dėl nemokamo maitinimo galima teikti ir mokslo metų eigoje, pasikeitus šeimos finansinei situacijai. Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs dažniausiai priklauso be atskiro pajamų vertinimo (mokyklose, kurios dalyvauja savitarnos programose arba pagal visuotinį sprendimą), tačiau vyresniems vaikams taikomi pajamų kriterijai.
Šeimos, auginančios vaikus su negalia, taip pat turi teisę į didesnes išmokas bei įvairias kompensacijas (pavyzdžiui, transporto išlaidų ar būsto pritaikymo). Visais šiais atvejais svarbiausia yra iniciatyva – automatiškai šios papildomos išmokos dažniausiai nėra skiriamos, todėl būtina užpildyti atitinkamus prašymus per tą pačią SPIS sistemą arba tiesiogiai savivaldybėje. Laiku pateikus dokumentus, galima užsitikrinti ženklią finansinę paspirtį, kuri papildys standartinius vaiko pinigus.
