Žaizdelės vaiko burnoje: kodėl atsiranda ir kaip jas gydyti

Kiekvienas tėvas, auginantis mažametį vaiką, anksčiau ar vėliau susiduria su situacija, kai vaikas staiga tampa irzlus, atsisako valgyti mėgstamą maistą ar net gerti skysčius, o temperatūra šokteli be jokių kitų peršalimo simptomų. Dažnai viso to priežastis slypi vaiko burnytėje – tai mažos, tačiau itin skausmingos žaizdelės, kurios mediciniškai dažnai įvardijamos kaip stomatitas arba aftos. Nors šios opos atrodo nedidelės, vaikams jos sukelia milžinišką diskomfortą, nes burnos gleivinė yra viena jautriausių žmogaus kūno vietų, turinti daugybę nervinių galūnių. Suprasti, kodėl šios žaizdelės atsiranda, yra pirmas žingsnis siekiant ne tik greitai jas išgydyti, bet ir užkirsti kelią jų pasikartojimui ateityje. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime priežastis, gydymo metodus ir veiksmingas prevencijos priemones.

Pagrindinės priežastys: kodėl vaiko burnoje atsiranda žaizdelės?

Burnos gleivinės pažeidimai vaikams atsiranda kur kas dažniau nei suaugusiems. Taip yra todėl, kad vaiko imuninė sistema vis dar formuojasi, o burnos higienos įgūdžiai dažnai būna nepakankami. Norint parinkti tinkamą gydymą, būtina nustatyti tikrąją atsiradimo priežastį.

Mechaniniai pažeidimai ir traumos

Viena dažniausių ir paprasčiausių priežasčių – fizinė trauma. Vaikai yra aktyvūs, dažnai kiša į burną žaislus, pieštukus ar tiesiog netyčia įsikanda į žandą valgydami. Mechaninės žaizdelės taip pat gali atsirasti dėl:

  • Per stipraus dantų valymo kietu šepetėliu;
  • Aštrių maisto produktų (pvz., džiūvėsių, traškučių) subraižymo;
  • Nudegimo karštu maistu ar gėrimais;
  • Dantų dygimo proceso, kai traumuojamos dantenos.

Aftinis stomatitas

Tai viena dažniausių burnos ligų, pasireiškiančių baltomis arba gelsvomis opelėmis su ryškiai raudonu apvadu. Aftos nėra užkrečiamos, tačiau jos linkusios kartotis. Jų atsiradimą dažnai lemia:

  • Nusilpusi imuninė sistema;
  • Stresas ir nuovargis;
  • Tam tikrų vitaminų (ypač B12, geležies, folio rūgšties) trūkumas;
  • Alergija tam tikriems maisto produktams (šokoladui, riešutams, citrusiniams vaisiams).

Virusinės ir bakterinės infekcijos

Skirtingai nei aftinis stomatitas, virusinės kilmės žaizdelės yra užkrečiamos. Dažniausias kaltininkas – Herpes simplex virusas. Pirminis herpetinis stomatitas vaikams gali pasireikšti labai audringai: aukšta temperatūra, ištinusiomis dantenomis ir daugybinėmis smulkiomis pūslelėmis, kurios vėliau sprogsta ir virsta skausmingomis žaizdomis. Taip pat darželius lankančių vaikų tarpe plinta Koksakio virusas (dar žinomas kaip „rankų-kojų-burnos“ liga), kuomet bėrimai atsiranda ne tik burnoje, bet ir ant delnų bei padų.

Kaip atpažinti simptomus ir kada sunerimti?

Nors pagrindinis simptomas yra matoma žaizdelė, vaikai, ypač tie, kurie dar negali rišliai kalbėti, savo diskomfortą reiškia kitais būdais. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius:

  1. Padidėjęs seilėtekis: Vaikui skauda ryti, todėl jis nustoja tai daryti reguliariai, ir seilės pradeda tekėti iš burnos.
  2. Valgymo atsisakymas: Vaikas gali būti alkanas, prašyti maisto, bet paėmęs pirmą kąsnį pradėti verkti ir atstumti lėkštę.
  3. Nemalonus burnos kvapas: Tai dažnas bakterinio ar virusinio stomatito palydovas.
  4. Karščiavimas: Jei temperatūra kyla virš 38°C, tai dažniausiai rodo virusinę arba bakterinę infekciją, o ne paprastą mechaninę traumą.
  5. Limfmazgių padidėjimas: Čiuopiant po žandikauliu ar kaklo srityje galima jausti padidėjusius, skausmingus mazgelius.

Jei žaizdelės nepraeina per dvi savaites, vaikas tampa vangus, atsiranda dehidratacijos požymių (verkia be ašarų, retai šlapinasi) arba bėrimai plinta ant kūno, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Greita pagalba ir efektyvus gydymas namuose

Gydymo tikslas – sumažinti skausmą, kad vaikas galėtų valgyti ir gerti, bei pagreitinti gleivinės gijimą. Svarbu suprasti, kad virusinės kilmės ligos turi praeiti savo eigą, tačiau simptomus palengvinti galima ir būtina.

Skausmo malšinimas

Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad vaikas nejaustų nuolatinio skausmo. Tam vaistinėse galima įsigyti specialių tepaliukų ar gelių, skirtų burnos opoms gydyti. Jų sudėtyje dažnai yra lidokaino (nuskausminimui) arba hialurono rūgšties (gijimo skatinimui). Prieš naudojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su vaistininku ar gydytoju dėl tinkamumo konkrečiam vaiko amžiui.

Jei skausmas labai stiprus ir trukdo miegoti, galima duoti sisteminių vaistų nuo skausmo ir uždegimo (pvz., ibuprofeno), tiksliai dozuojant pagal vaiko svorį.

Burnos skalavimas ir dezinfekcija

Vyresniems vaikams, kurie jau moka skalauti burną ir neišspjauti skysčio, rekomenduojama tai daryti kelis kartus per dieną. Skalavimas padeda pašalinti maisto likučius nuo žaizdelių ir mažina bakterijų kiekį.

  • Druskos tirpalas: Pusė arbatinio šaukštelio druskos stiklinei šilto vandens. Tai senas, bet patikimas būdas dezinfekuoti ir sausinti žaizdeles.
  • Vaistažolių nuovirai: Ramunėlės, šalavijas ar medetkos pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Svarbu, kad nuoviras būtų atvėsintas iki kambario temperatūros.
  • Specialūs skalavimo skysčiai: Vaistinėse yra skysčių be alkoholio su chlorheksidinu, kurie efektyviai kovoja su bakterijomis, tačiau juos reikėtų naudoti tik pasitarus su specialistu ir ne ilgiau kaip savaitę, kad nepakeistų dantų spalvos.

Svarbūs mitybos pokyčiai gijimo laikotarpiu

Viena didžiausių klaidų, kurias daro tėvai – versti vaiką valgyti įprastą maistą. Kai burnoje yra atviros žaizdos, maistas turi būti tarsi vaistas: nedirginantis, minkštas ir vėsus.

Visiškai atsisakykite:

  • Rūgščių produktų (citrusinių vaisių, pomidorų, uogų sulčių);
  • Sūraus ir aštraus maisto;
  • Kieto, aštriais kraštais maisto (krekerių, duonos plutelių, riešutų);
  • Karšto maisto.

Rekomenduojama rinktis:

  • Vėsius jogurtus, pudingus, varškę;
  • Trintas sriubas (atvėsintas);
  • Ledus (be priedų ir riešutų) – šaltis natūraliai nuskausmina ir mažina patinimą;
  • Daug skysčių (geriausia vandenį) gerti per šiaudelį – taip skystis patenka tiesiai į gerklę, mažiau liesdamas skausmingas burnos vietas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar žaizdelės burnoje yra užkrečiamos?

Tai priklauso nuo jų kilmės. Jei tai aftinis stomatitas arba trauma – neužkrečiama. Tačiau jei priežastis yra virusas (pvz., pūslelinė arba enterovirusas), liga yra labai užkrečiama. Tokiu atveju vaikas neturėtų dalintis indais, žaislais ar rankšluosčiais su kitais šeimos nariais.

Ar galima žaizdeles tepti medumi?

Nors medus turi antibakterinių savybių, pediatrai nerekomenduoja jo naudoti kūdikiams iki 1 metų dėl botulizmo rizikos. Vyresniems vaikams medus gali sukelti perštėjimą dėl sudėtyje esančio cukraus ir rūgščių, be to, saldi terpė gali skatinti bakterijų dauginimąsi, jei burna nėra tinkamai išvaloma.

Kiek laiko trunka gijimas?

Paprastai nedidelės žaizdelės užgyja per 7–10 dienų. Didesnės ar virusinės kilmės opos gali gyti iki dviejų savaičių. Jei gijimas užtrunka ilgiau, būtina gydytojo konsultacija.

Ar galima dantis valyti, kai burnoje yra žaizdelių?

Taip, burnos higiena yra būtina, kad infekcija neplistų. Tačiau valyti reikia itin švelniai, naudojant minkštą dantų šepetėlį ir vengiant tiesioginio kontakto su pažeistomis vietomis. Jei skausmas labai stiprus, keletą dienų galima naudoti marlės gabalėlį ar specialų antpirštį.

Prevencija: kaip išvengti pasikartojimo

Nors ne visų žaizdelių galima išvengti (ypač virusinių), tam tikri įpročiai gali žymiai sumažinti riziką. Pirmiausia – burnos higiena. Mokykite vaiką reguliariai valytis dantis, tačiau daryti tai švelniai, nepažeidžiant dantenų. Reguliarus dantų šepetėlio keitimas yra privalomas, ypač persirgus stomatitu, nes ant senojo šepetėlio gali likti ligos sukėlėjų.

Antras svarbus aspektas – imuniteto stiprinimas. Subalansuota mityba, kurioje gausu geležies, cinko bei B grupės vitaminų, padeda išlaikyti sveiką burnos gleivinę. Jei vaikas dažnai kenčia nuo pasikartojančių aftų, verta atlikti kraujo tyrimą ir patikrinti, ar nėra šių medžiagų trūkumo. Taip pat svarbu stebėti, ką vaikas deda į burną – mažinti „nevalgomų“ daiktų (rašiklių, žaislų) kišimo į burną įprotį, kuris dažnai tampa infekcijos vartais.

Galiausiai, venkite dantų pastų, kurių sudėtyje yra natrio laurilsulfato (SLS). Tyrimai rodo, kad ši putojimą skatinanti medžiaga gali sausinti burnos gleivinę ir padidinti aftų atsiradimo tikimybę jautresniems vaikams. Rinkitės natūralesnes, švelnios sudėties pastas, skirtas būtent vaikams.