Makšties išskyros yra visiškai natūralus fiziologinis reiškinys, atliekantis gyvybiškai svarbią funkciją moters organizme. Jos veikia kaip natūrali valymo sistema: išnešioja negyvas ląsteles ir bakterijas, drėkina makšties sieneles bei apsaugo reprodukcinę sistemą nuo infekcijų. Nors ši tema dažnai laikoma nepatogia ar tabu, kiekviena moteris turėtų gerai pažinti savo kūną ir suprasti, kokie pokyčiai yra ciklo dalis, o kas signalizuoja apie sveikatos sutrikimus. Išskyrų kiekis, spalva ir konsistencija kinta priklausomai nuo menstruacijų ciklo, hormonų pusiausvyros, amžiaus ir kitų veiksnių. Gebėjimas atskirti normą nuo patologijos gali padėti laiku pastebėti infekcijas ar kitus susirgimus ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms.
Kas laikoma normaliomis išskyromis?
Prieš pradedant nerimauti dėl galimų ligų, svarbu suprasti, kas yra laikoma sveika norma. Makšties terpė nėra sterili – joje gyvena milijardai bakterijų, sudarančių natūralią mikroflorą. Dominuojančios Lactobacillus genties bakterijos palaiko rūgštinę terpę (pH paprastai svyruoja nuo 3,8 iki 4,5), kuri neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams.
Normalios išskyros paprastai pasižymi šiomis savybėmis:
- Spalva: Skaidri, balkšva arba šviesiai gelsva (džiūstant ant kelnaičių).
- Kvapas: Beveik bekvapės arba turi lengvą, specifinį, bet ne nemalonų rūgštelės kvapą.
- Konsistencija: Gali kisti nuo vandeningos, lipnios iki tirštos ar tąsios.
- Pojūčiai: Išskyros neturi kelti niežulio, deginimo jausmo ar skausmo šlapinantis.
Svarbu paminėti, kad išskyrų pobūdis keičiasi priklausomai nuo menstruacijų ciklo etapo. Iškart po menstruacijų išskyrų būna mažai arba visai nebūna (vadinamasis „sausas periodas“). Artėjant ovuliacijai, veikiant estrogenams, išskyros tampa gausesnės, skaidrios, tąsios ir panašios į kiaušinio baltymą – tai vaisingiausios dienos. Po ovuliacijos, ciklo antroje pusėje, progesteronas jas paverčia tirštesnėmis, baltesnėmis ir ne tokiomis gausiomis.
Ką išduoda išskyrų spalva: simptomų vadovas
Vienas ryškiausių indikatorių, kad organizme vyksta nepageidaujami procesai, yra išskyrų spalvos pasikeitimas. Žemiau pateikiame detalų gidą, ką gali reikšti konkretūs atspalviai.
Balta spalva
Nors balkšvos išskyros dažniausiai yra norma, tam tikri jų pokyčiai gali rodyti infekciją. Jei išskyros tampa itin tirštos, baltos, panašios į varškę ir jas lydi stiprus niežulys, deginimas bei makšties paraudimas, tai yra klasikinis makšties kandidozės (pienligės) požymis. Pienligė nėra lytiškai plintanti liga, tačiau ji sukelia didelį diskomfortą ir rodo mikrofloros disbalansą.
Geltona arba žalia spalva
Šviesiai gelsvas atspalvis gali būti norma, ypač jei jis atsiranda sąlytyje su oru. Tačiau ryškiai geltonos, žalsvos ar nešvariai gelsvos spalvos išskyros beveik visada yra infekcijos ženklas. Dažniausiai tai susiję su lytiškai plintančiomis ligomis (LPL):
- Trichomonozė: Išskyros būna gausios, putotos, gelsvai žalsvos ir turi nemalonų kvapą.
- Gonorėja arba chlamidiozė: Gali pasireikšti pūlingomis, gelsvomis išskyromis, dažnai lydimomis skausmo dubens srityje ar šlapinantis.
Pilka spalva
Pilkšvos, vandeningos išskyros yra vienas pagrindinių bakterinės vaginozės simptomų. Tai nėra uždegiminė liga tradicine prasme, o greičiau disbiozė – būklė, kai sumažėja gerųjų laktobakterijų ir įsivyrauja anaerobinės bakterijos (pvz., Gardnerella vaginalis). Būdingiausias šios būklės bruožas – nemalonus, „žuvies“ kvapas, kuris sustiprėja po lytinių santykių ar menstruacijų metu.
Ruda arba kraujinga spalva
Rudos ar rausvos išskyros reiškia, kad jose yra kraujo priemaišų. Tai gali būti norma šiais atvejais:
- Menstruacijų pabaigoje, kai valosi gimda.
- Ovuliacijos metu (nedidelis tepimas viduryje ciklo).
- Pradėjus vartoti hormoninę kontracepciją (pirmuosius 3 mėnesius).
Tačiau jei kraujingas tepimas atsiranda ne ciklo metu, po lytinių santykių (kontaktinis kraujavimas) arba menopauzės laikotarpiu, tai gali būti rimtų ligų, tokių kaip gimdos kaklelio polipai, erozija ar net onkologiniai susirgimai, požymis. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kvapas kaip sveikatos indikatorius
Sveikos moters makšties išskyros neturi stipraus kvapo. Kvapo pokyčiai dažnai yra pirmasis ženklas, kad kažkas negerai, net jei spalva atrodo normali.
- Žuvies kvapas: Kaip minėta, tai klasikinis bakterinės vaginozės požymis. Jį sukelia aminai, kuriuos išskiria tam tikros bakterijos.
- Metalo kvapas: Dažniausiai jaučiamas menstruacijų metu arba po nesaugių lytinių santykių, kai makšties terpės pH pakinta dėl kraujo ar spermos. Paprastai tai nėra ligos požymis ir praeina savaime.
- Mielių ar duonos kvapas: Tai gali indikuoti grybelinę infekciją (pienligę), nors dažnai pienligės atveju kvapas būna neutralus.
- Puvinio ar itin nemalonus kvapas: Gali reikšti rimtą infekciją, pavyzdžiui, užmirštą tamponą makštyje. Tai pavojinga būklė, galinti sukelti toksinio šoko sindromą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Daugelis moterų bando gydytis savarankiškai, naudodamos nereceptines žvakutes ar liaudies medicinos priemones. Nors kartais tai padeda, savigyda gali būti pavojinga, nes neteisingai diagnozavus ligą, ji gali pereiti į lėtinę formą. Ginekologo konsultacija yra būtina, jei:
- Išskyros staiga pakeitė spalvą į žalią, geltoną ar pilką.
- Atsirado stiprus, nemalonus kvapas.
- Jaučiamas nuolatinis niežulys, perštėjimas, deginimas makšties srityje ar išorinių lytinių organų patinimas.
- Jaučiamas skausmas lytinių santykių metu arba šlapinantis.
- Atsirado kraujingų išskyrų ne menstruacijų metu, ypač po lytinio akto.
- Jaučiate pilvo apačios skausmą kartu su pakitusiomis išskyromis.
- Esate nėščia ir pastebėjote bet kokius išskyrų pokyčius (tai gali kelti grėsmę vaisiui).
D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)
Ar kasdieniai įklotai gali pakenkti?
Taip, nuolatinis kasdienių įklotų naudojimas, ypač jei jie yra sintetiniai ir kvepiantys, gali sukelti „šiltnamio efektą“. Tai didina drėgmę ir temperatūrą intymioje zonoje, sukuriant idealias sąlygas blogosioms bakterijoms ir grybeliui daugintis. Rekomenduojama juos naudoti tik esant būtinybei.
Ar išskyros gali pasikeisti dėl streso?
Taip, stresas veikia imuninę sistemą ir hormonų balansą. Patiriant didelį stresą, gali sutrikti makšties mikroflora ir pasikartoti tokios ligos kaip pienligė ar bakterinė vaginozė.
Ką daryti, jei išskyrų labai daug, bet jos atrodo normalios?
Gausios išskyros (leukorėja) gali būti normali organizmo būsena, vadinama fiziologine hipersekrecija. Jei tyrimai nerodo infekcijos, o citologinis tepinėlis normalus, tai gali būti tiesiog jūsų organizmo ypatybė arba hormonų (pvz., kontraceptikų) poveikis.
Ar mityba turi įtakos išskyroms?
Taip. Didelis cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimas gali skatinti grybelinių infekcijų (pienligės) atsiradimą, nes grybelis minta cukrumi. Probiotikų turintis maistas (kefyras, jogurtas, rauginti produktai) padeda palaikyti sveiką mikroflorą.
Intymios higienos taisyklės ir profilaktika
Norint išvengti nemalonių išskyrų ir infekcijų, svarbiausia yra ne perteklinė švara, o teisinga higiena. Makštis yra organas, kuris valosi pats, todėl agresyvus plovimas dažnai padaro daugiau žalos nei naudos.
Viena didžiausių klaidų – makšties plovimas iš vidaus (dušas). Tai išplauna gerąsias bakterijas ir sutrikdo natūralų pH balansą, atveriant kelią infekcijoms. Prausti reikėtų tik išorinius lytinius organus (vulvą), naudojant šiltą vandenį arba specialiai intymiai higienai skirtus prausiklius, kurių pH atitinka natūralų makšties rūgštingumą. Venkite paprasto muilo ar dušo želė, nes jie dažnai būna šarminiai ir sausina gleivinę.
Taip pat svarbu dėvėti apatinį trikotažą iš natūralių pluoštų, pavyzdžiui, medvilnės, kuri leidžia odai kvėpuoti. Sintetiniai audiniai sulaiko drėgmę ir šilumą, skatindami bakterijų dauginimąsi. Miegoti be apatinių – puiki praktika, leidžianti intymiai zonai „pailsėti“ ir vėdintis. Galiausiai, atsakingas antibiotikų vartojimas (tik paskyrus gydytojui) ir lytinių santykių metu naudojami prezervatyvai yra patikimiausi būdai apsaugoti savo intymią sveikatą ir išlaikyti normalią makšties mikrofloros pusiausvyrą ilgą laiką.
