Tonzilių šalinimas arba mažinimas yra viena dažniausių chirurginių procedūrų vaikų amžiuje, tačiau tėvams žinia apie artėjančią operaciją visada sukelia nerimą. Nesvarbu, ar tai būtų nuolatiniai gerklės skausmai, pasikartojančios anginos, ar naktinis knarkimas, trikdantis vaiko poilsį, sprendimas operuoti niekada nepriimamas lengvabūdiškai. Gydytojai otorinolaringologai pabrėžia, kad šiuolaikinė medicina yra konservatyvi – tonzilės atlieka svarbią imuninę funkciją, todėl stengiamasi jas išsaugoti kiek įmanoma ilgiau. Visgi, ateina momentas, kai šie organai iš „sargų” virsta lėtinės infekcijos židiniu arba mechanine kliūtimi kvėpavimui, kenkiančia vaiko raidai. Supratimas, kodėl ši operacija reikalinga ir kaip jai pasiruošti, gali žymiai sumažinti tėvų stresą ir padėti vaikui greičiau pasveikti.
Kada gydytojai rekomenduoja tonzilių operaciją?
Sprendimas dėl operacijos priimamas įvertinus vaiko ligos istoriją ir individualią būklę. Egzistuoja dvi pagrindinės priežasčių grupės, dėl kurių rekomenduojama chirurginė intervencija: infekcinė ir obstrukcinė (kvėpavimo takų blokavimas).
Pasikartojančios infekcijos
Tai klasikinė priežastis, dėl kurios anksčiau operacijos buvo atliekamos itin dažnai. Šiandien vadovaujamasi griežtesniais kriterijais, dažnai vadinamais „Paradise” kriterijais. Operacija svarstoma, jei:
- Vaikas serga pūlingu tonzilitu (angina) 7 ar daugiau kartų per vienerius metus.
- Sergama 5 kartus per metus dvejus metus iš eilės.
- Sergama 3 kartus per metus trejus metus iš eilės.
- Infekcijos yra sunkios, lydimos aukštos temperatūros, kaklo limfmazgių padidėjimo, o gydymui nuolat reikalingi antibiotikai.
- Yra buvęs peritonzilinis pūlinys (komplikacija, kai pūliai kaupiasi šalia tonzilės).
Obstrukcinė miego apnėja ir kvėpavimo sutrikimai
Šiandien tai tampa viena dažniausių operacijos priežasčių. Kai tonzilės (ir dažnai kartu adenoidai) yra tokios didelės, kad fiziškai blokuoja kvėpavimo takus, vaikas negali kokybiškai kvėpuoti miegodamas. Požymiai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį:
- Garsus knarkimas kiekvieną naktį (ne tik slogos metu).
- Kvėpavimo pauzės miego metu (apnėja), po kurių seka gilus įkvėpimas ar prunkštimas.
- Neramus miegas, dažnas vartymasis, prakaitavimas naktį.
- Nuolatinis kvėpavimas per burną dieną.
- Dieninis nuovargis, irzlumas ar dėmesio sutrikimai dėl nekokybiško miego.
Kuo skiriasi tonzilotomija nuo tonzilektomijos?
Tėvams dažnai kyla klausimų dėl terminų. Svarbu suprasti, kad ne visada atliekamas visiškas tonzilių pašalinimas. Operacijos metodas priklauso nuo problemos pobūdžio.
Tonzilektomija – tai visiškas gomurinių tonzilių pašalinimas kartu su kapsule. Šis metodas dažniausiai pasirenkamas esant lėtiniam tonzilitui, dažnoms pūlingoms anginoms, kai tonzilės audinys yra negrįžtamai pažeistas ir tapęs infekcijos šaltiniu.
Tonzilotomija – tai dalinis tonzilių pašalinimas (mažinimas). Ši operacija dažniau atliekama vaikams, kuriuos vargina ne infekcijos, o tonzilių dydis (hipertrofija), sukeliantis knarkimą ir miego apnėją. Operacijos metu pašalinama tik perteklinė, kvėpavimo takus blokuojanti tonzilių dalis, tačiau išsaugoma kapsulė ir dalis limfoidinio audinio. Tonzilotomijos privalumas – žymiai mažesnis pooperacinis skausmas ir mažesnė kraujavimo rizika, greitesnis gijimas.
Pasiruošimas operacijai: ką svarbu žinoti
Tinkamas pasiruošimas yra raktas į sklandžią operaciją ir gijimą. Pirmiausia, likus bent 10–14 dienų iki operacijos, vaikas turi būti sveikas – jokios slogos, kosulio ar karščiavimo. Jei vaikas suserga prieš pat numatytą datą, operaciją būtina atidėti, nes anestezija sergančiam vaikui yra rizikinga, o pooperacinės komplikacijos – labiau tikėtinos.
Taip pat būtina atlikti kraujo tyrimus (bendrą kraujo vaizdą, kraujo krešėjimo rodiklius). Gydytojas anesteziologas privalo žinoti apie visas vaiko alergijas ir vartojamus vaistus. Labai svarbu psichologinis paruošimas: vaikui suprantama kalba paaiškinkite, kad ligoninėje gydytojai „pataisys gerklytę”, kad jis nebesirgtų. Venkite gąsdinančių žodžių kaip „pjaus” ar „skaudės”.
Ko tikėtis po operacijos? Gijimo eiga
Pooperacinis laikotarpis yra didžiausias iššūkis tiek vaikui, tiek tėvams. Gijimas paprastai trunka apie dvi savaites, ir jo eiga gali būti banguojanti.
Skausmas
Gerklės skausmas po tonzilių operacijos yra neišvengiamas. Po tonzilotomijos (mažinimo) jis būna lengvesnis ir trunka 3–5 dienas. Po tonzilektomijos (visiško šalinimo) skausmas gali būti stiprus ir tęstis 10–14 dienų. Būdinga tai, kad 5–7 dieną po operacijos skausmas gali paūmėti – tai normalu ir susiję su fibrino (šašų) atsiskyrimu.
Svarbu: Dažnai skausmas „plinta” į ausis. Vaikas gali skųstis, kad jam skauda ausis, nors iš tikrųjų tai yra atspindėtas skausmas iš gerklės. Tai nereiškia ausų uždegimo, tačiau reikalauja reguliaraus nuskausminamųjų vaistų (paracetamolio arba ibuprofeno) vartojimo pagal gydytojo nurodymus. Nereikėtų laukti, kol skausmas taps nepakeliamas – pirmomis dienomis vaistus rekomenduojama duoti reguliariai.
Fibrino apnašos
Pažvelgę į vaiko gerklę, tėvai dažnai išsigąsta pamatę baltas, pilkšvas ar gelsvas apnašas tonzilių ložėse. Tai nėra pūliai. Tai fibrinas – natūralus „šašas”, kuris susidaro ant gleivinės drėgnoje terpėje. Jo negalima krapštyti ar valyti. Šios apnašos išnyksta savaime per 2–3 savaites. Dėl jų vaiko burnos kvapas gali tapti labai nemalonus – tai taip pat laikina.
Temperatūra
Pirmosiomis dienomis po operacijos temperatūra gali pakilti iki 37,5–38 °C. Tai organizmo reakcija į chirurginę traumą. Jei temperatūra kyla aukščiau ar laikosi ilgiau nei kelias dienas, būtina konsultuotis su gydytoju.
Mityba ir režimas po operacijos
Tinkama mityba ir skysčių vartojimas yra kritiškai svarbūs gijimui. Pagrindinė taisyklė – vengti dehidratacijos.
- Skysčiai: Vaikas privalo daug gerti, net jei jam skauda. Siūlykite vėsų vandenį, nestiprią arbatą, negazuotą mineralinį vandenį. Gėrimas mažais gurkšneliais drėkina gerklę ir mažina skausmą. Venkite rūgščių sulčių (apelsinų, obuolių), nes jos graužia žaizdas.
- Maistas: Pirmąsias dienas rekomenduojamas trintas, minkštas, vėsus arba kambario temperatūros maistas.
- Tinka: jogurtai, varškės kremai, bulvių košė, trintos sriubos (nekarštos!), bananai, ledai (jie vėsina ir mažina patinimą), makaronai.
- Netinka: aštrus, karštas, rūgštus maistas. Griežtai draudžiami kieti, aštrūs produktai, tokie kaip džiūvėsėliai, sausainiai, traškučiai, riešutai, duonos pluta. Jie gali mechaniškai pažeisti gyjančią žaizdą ir sukelti kraujavimą.
- Režimas: Pirmą savaitę rekomenduojamas namų režimas. Vaikas neturėtų bėgioti, šokinėti, eiti į pirtį ar karštą vonią. Fizinis krūvis didina kraujospūdį, todėl didėja kraujavimo rizika. Į mokyklą ar darželį paprastai leidžiama grįžti po 10–14 dienų.
Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?
Nors komplikacijos nėra dažnos, tėvai turi žinoti pavojaus signalus. Pats pavojingiausias – kraujavimas.
- Kraujavimas iš burnos: Jei pastebėjote šviežio, raudono kraujo seilėse, ar vaikas atkosėjo kraujo, nedelsdami vykite į ligoninės priėmimo skyrių. Net nedidelis kraujavimas gali būti signalas apie atsivėrusią kraujagyslę.
- Dehidratacija: Jei vaikas atsisako gerti dėl skausmo, nešlapinasi daugiau nei 8-10 valandų, verkia be ašarų, tampa vangus, reikalinga medicininė pagalba (gali prireikti lašelinių skysčių atstatymui).
- Vėmimas krauju: Kartais vaikai nuryja kraują operacijos metu ar po jos, ir vėliau jį išvemia (tamsios, „kavos tirščių” spalvos masė). Tačiau jei vemiama šviežiu krauju, tai skubios pagalbos reikalaujanti būklė.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar tonzilės gali ataugti?
Atlikus tonzilektomiją (visišką pašalinimą), tonzilės neatauga. Tačiau atlikus tonzilotomiją (dalinį mažinimą), likęs audinys teorinėje tikimybėje gali vėl padidėti, ypač jei vaikas yra alergiškas ar turi refliuksą, tačiau praktikoje tai nutinka gana retai. Adenoidai turi didesnę tendenciją ataugti, ypač jei operuojama labai jauniems vaikams (iki 3 metų).
Ar pašalinus tonziles vaikas dažniau sirgs bronchitu ar plaučių uždegimu?
Tai vienas populiariausių mitų. Tonzilės yra imuninės sistemos dalis, tačiau jos tėra tik maža visos sistemos grandis. Burnos ir ryklės srityje yra daug kito limfoidinio audinio, kuris perima apsauginę funkciją. Jei tonzilės buvo pašalintos dėl to, kad tapo lėtinės infekcijos židiniu, jas pašalinus vaiko imunitetas kaip tik atsigauna, nes organizmui nebereikia nuolat kovoti su infekcija gerklėje.
Ar pasikeis vaiko balsas po operacijos?
Esant labai didelėms tonzilėms, vaiko balsas dažnai būna „kuliantis”, tarsi burnoje būtų karšta bulvė. Po operacijos, atsilaisvinus rezonansinėms ertmėms, balsas gali tapti aukštesnis, skardesnis ir aiškesnis. Tai teigiamas pokytis. Pirmomis dienomis dėl skausmo vaikas gali kalbėti tyliai ar nenorėti kalbėti visai, bet tai praeina.
Koks geriausias amžius operacijai?
Nėra vieno „geriausio” amžiaus. Operuojama tada, kai yra indikacijų. Jei 2 metų vaikas turi sunkią miego apnėją, operacija būtina nedelsiant. Tačiau, jei įmanoma, stengiamasi laukti bent iki 3 metų amžiaus, kai vaiko kvėpavimo takai ir imuninė sistema yra šiek tiek brandesni.
Ilgalaikis poveikis vaiko sveikatai
Daugelis tėvų po operacijos pastebi ryškų vaiko gyvenimo kokybės pagerėjimą. Išsprendus kvėpavimo problemas naktį, vaikai tampa ramesni, geriau susikaupia, pagerėja jų apetitas ir netgi fizinė raida, nes organizmas naktį gali tinkamai ilsėtis ir gaminti augimo hormonus. Vaikai, kurie anksčiau nuolat vartojo antibiotikus dėl pūlingų anginų, po operacijos dažniausiai serga tik įprastomis virusinėmis peršalimo ligomis, kurios praeina be komplikacijų. Nors operacija ir pooperacinis periodas reikalauja kantrybės ir rūpesčio, ilgalaikėje perspektyvoje tai dažnai yra sprendimas, grąžinantis vaikui sveiką vaikystę.
