Kiekvienas tėvas, stebėdamas savo atžalos augimą, bent kartą yra susidūręs su nerimu ar abejonėmis. Ar mano vaikas auga pakankamai greitai? Kodėl bendraamžiai darželyje ar mokykloje atrodo visa galva aukštesni? Vaiko fizinė raida yra vienas iš svarbiausių sveikatos rodiklių, tačiau dažnai tėvai remiasi klaidingomis prielaidomis lygindami savo vaikus su kaimynų ar draugų atžalomis. Svarbu suprasti, kad augimas nėra tolygus procesas – tai banguojanti kreivė, kurią veikia daugybė veiksnių: nuo genetikos ir mitybos iki miego kokybės bei hormonų veiklos. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kokie yra normalūs augimo tempai skirtingais amžiaus tarpsniais, kaip teisingai vertinti augimo diagramas ir kokie signalai gali išduoti, jog verta pasikonsultuoti su specialistais.
Augimo tempai: kas vyksta skirtingais gyvenimo etapais?
Vaiko augimas nėra linijinis procesas. Yra periodų, kai vaikai „išsitempia” tiesiog akyse, ir periodų, kai atrodo, jog augimas visiškai sustojo. Norint objektyviai įvertinti situaciją, būtina žinoti, kokie standartai taikomi skirtingoms amžiaus grupėms.
Kūdikystė ir pirmieji metai (0–12 mėn.)
Tai yra sparčiausio augimo laikotarpis žmogaus gyvenime. Tik gimęs kūdikis vidutiniškai būna apie 50–52 cm ūgio. Per pirmuosius gyvenimo metus vaikas gali paaugti net apie 25 centimetrus. Tai reiškia, kad vienerių metų mažylis jau būna maždaug 75–77 cm ūgio. Įdomu tai, kad pirmaisiais mėnesiais augimas labiau priklauso nuo mitybos ir gimdoje buvusių sąlygų, o genetinis potencialas pradeda ryškėti tik vėliau.
Ankstyvoji vaikystė (1–3 metai)
Antraisiais gyvenimo metais augimo tempas pastebimai sulėtėja, tačiau vis dar išlieka gana spartus – vaikas paauga apie 10–13 cm. Trečiaisiais metais norma laikomas 7–9 cm prieaugis. Šiuo laikotarpiu vaiko augimo kreivė pradeda „ieškoti” savo genetinio kanalo. Tai reiškia, kad jei vaikas gimė didelis dėl geros mitybos gimdoje, bet jo tėvai yra žemi, šiuo laikotarpiu jo augimo tempas gali sulėtėti, kol jis atsidurs savo natūralioje augimo kreivėje.
Ikimokyklinis ir mokyklinis amžius (nuo 4 metų iki brendimo)
Nuo ketverių metų iki pat brendimo pradžios augimas tampa stabiliausias. Sveikas vaikas per metus turėtų paaugti vidutiniškai 5–7 centimetrus. Jei pastebite, kad vaikas per metus paaugo mažiau nei 4–5 cm, tai jau gali būti signalas atkreipti dėmesį. Šiuo periodu berniukų ir mergaičių ūgis paprastai būna gana panašus, o didžiausi skirtumai atsiranda tik prasidėjus lytiniam brendimui.
Genetikos formulė: kokio ūgio bus jūsų vaikas?
Nors mityba ir aplinka yra svarbios, didžiausią įtaką galutiniam žmogaus ūgiui daro genetika. Mokslininkai teigia, kad paveldimumas lemia apie 60–80 proc. ūgio. Gydytojai endokrinologai dažnai naudoja vadinamąją „taikinio ūgio” (angl. Target Height) formulę, kuri padeda prognozuoti tikėtiną suaugusio vaiko ūgį. Tėvai gali patys atlikti šį paprastą skaičiavimą namuose:
- Berniukams: (Tėvo ūgis cm + Motinos ūgis cm + 13) / 2
- Mergaitėms: (Tėvo ūgis cm + Motinos ūgis cm – 13) / 2
Gautas skaičius parodo labiausiai tikėtiną ūgį, tačiau norma laikoma gana plati paklaida – plius arba minus 5–7 centimetrai nuo gauto rezultato. Pavyzdžiui, jei pagal formulę jūsų sūnaus prognozuojamas ūgis yra 180 cm, normalu, jei užaugęs jis bus tarp 173 cm ir 187 cm.
Kaip teisingai skaityti augimo kreives?
Lankydamiesi pas šeimos gydytoją, tikriausiai matėte augimo diagramas, kuriose vaiko duomenys žymimi ant tam tikrų kreivių, vadinamų procentilėmis (arba centiliais). Daugelis tėvų nesupranta, ką reiškia šie skaičiai, ir be reikalo nerimauja, jei jų vaikas nėra „ties viduriu”.
Procentilės parodo, kaip jūsų vaiko ūgis atrodo lyginant su 100 to paties amžiaus ir lyties sveikų vaikų:
- 50-oji procentilė: Tai yra statistinis vidurkis. Jei vaikas yra ties šia riba, jis yra aukštesnis už 50 proc. ir žemesnis už kitus 50 proc. bendraamžių.
- 3-oji ir 97-oji procentilės: Tai yra normos ribos. Jei vaikas yra ties 3-iąja procentile, jis yra žemesnis už 97 proc. bendraamžių, tačiau tai vis dar gali būti norma, ypač jei tėvai taip pat yra žemo ūgio. Tas pats galioja ir 97-ajai procentilei – vaikas yra labai aukštas, bet nebūtinai serga.
- Kada tai problema? Susirūpinti reikia tada, kai vaiko augimo kreivė kerta linijas žemyn (pavyzdžiui, buvo ties 50-ąja, o nukrito iki 10-osios) arba yra žemiau 3-osios procentilės.
Augimo šuolis paauglystėje
Lytinis brendimas yra antrasis itin spartaus augimo etapas. Jo metu įvyksta vadinamasis augimo šuolis. Mergaitėms jis paprastai prasideda anksčiau nei berniukams – apie 10–12 gyvenimo metus, o pikas pasiekiamas apie 12 metus. Berniukai brendimo šuolį patiria vėliau, dažniausiai 12–14 metų amžiaus, o piką pasiekia apie 14 metus. Būtent dėl šio vėlavimo berniukai turi „papildomus” dvejus metus augti vaikystės tempu, todėl suaugę vyrai vidutiniškai yra apie 13 cm aukštesni už moteris.
Svarbu žinoti, kad brendimo metu kaulai pradeda bręsti ir „užsidaryti”. Kai užsiveria kaulų augimo zonos (epifizės), augti į viršų nebeįmanoma. Todėl bet kokios augimo korekcijos ar gydymas (jei toks būtinas) turi būti atliekami iki lytinio brendimo pabaigos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma „lėtų” augimo atvejų yra nulemti konstitucinio augimo vėlavimo (kai vaikas bręsta vėliau, bet galiausiai pasiveja bendraamžius) arba genetikos, yra tam tikrų signalų, kurie gali rodyti sveikatos sutrikimus. Į specialistus rekomenduojama kreiptis, jei:
- Vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės.
- Augimo greitis ryškiai sulėtėjo (pvz., vaikas per metus paaugo mažiau nei 4 cm mokykliniame amžiuje).
- Vaikas yra gerokai žemesnis nei galima tikėtis pagal tėvų ūgį.
- Pastebimas didelis neatitikimas tarp svorio ir ūgio (pvz., vaikas nustoja augti į ūgį, bet toliau priauga svorio).
- Vėluoja lytinis brendimas arba jis prasideda per anksti (mergaitėms iki 8 m., berniukams iki 9 m.).
Tokiais atvejais gali prireikti atlikti kaulų amžiaus tyrimą (rentgeno nuotrauką), ištirti skydliaukės veiklą, augimo hormono kiekį ar celiakijos (glitimo netoleravimo) žymenis, nes lėtinės ligos dažnai „stabdo” augimą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar krepšinis ar kabėjimas ant skersinio gali padėti vaikui užaugti aukštesniam?
Tai vienas populiariausių mitų. Nors fizinis aktyvumas yra būtinas sveikam kaulų vystymuisi ir taisyklingai laikysenai (kuri vizualiai prideda ūgio), joks sportas negali priversti kaulų augti ilgesniems nei užprogramuota genetiškai. Tačiau sportas stimuliuoja natūralią augimo hormono gamybą, todėl padeda pasiekti genetinį potencialą.
Ar tiesa, kad vaikai auga miegodami?
Taip, tai tiesa. Didžioji dalis augimo hormono hipofizėje išskiriama gilaus miego fazės metu. Jei vaikas nuolat neišsimiega, eina miegoti labai vėlai arba jo miegas yra nekokybiškas, tai gali neigiamai paveikti hormono išsiskyrimą ir, ilgainiui, augimo tempus.
Kokie vitaminai reikalingi augimui?
Svarbiausi elementai yra baltymai (statybinė medžiaga), kalcis (kaulų tvirtumui), vitaminas D (kalcio pasisavinimui) ir cinkas. Jokie „stebuklingi” maisto papildai nepaskatins augimo, jei vaiko mityba bus nepilnavertė. Geriausia šias medžiagas gauti su maistu.
Mano vaikas klasėje pats mažiausias. Ar tai reiškia, kad jis liks žemas?
Nebūtinai. Svarbu įvertinti „kaulų amžių”. Dažnai pasitaiko konstitucinis augimo ir brendimo vėlavimas – tokie vaikai atrodo jaunesni nei yra, bręsta vėliau nei bendraamžiai, bet auga ilgiau. Dažnai tokiais atvejais vaikas 10-oje klasėje staiga pralenkia tuos, kurie buvo aukšti 7-oje klasėje.
Aplinkos veiksnių optimizavimas augimo potencialui
Net ir turint puikią genetiką, nepalankūs aplinkos veiksniai gali sutrukdyti vaikui pasiekti maksimalų numatytą ūgį. Kad užtikrintumėte sklandų vystymąsi, dėmesį reikėtų sutelkti į tris pagrindines sritis. Pirmoji – mityba. Augančiam organizmui kritiškai trūksta ne tik kalorijų, bet ir kokybiškų baltymų (mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų). Angliavandenių perteklius, ypač cukrus, gali slopinti augimo hormono išsiskyrimą, todėl saldumynus reikėtų riboti.
Antroji sritis – emocinė būklė. Ilgalaikis stresas, įtampa šeimoje ar mokykloje sukelia kortizolio (streso hormono) kiekio padidėjimą kraujyje, o didelis kortizolio kiekis gali blokuoti augimo hormono veikimą. Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys emociškai saugioje ir mylinčioje aplinkoje, vystosi geriau.
Trečioji sritis – teisingas režimas. Svarbu ne tik miego trukmė, bet ir laikas, kada vaikas eina miegoti. Didžiausias augimo hormono pikas fiksuojamas praėjus maždaug valandai po užmigimo, ypač laiko tarpe nuo 22:00 iki 02:00 valandos. Todėl vėlyvas ėjimas miegoti, net jei vėliau ilgai miegama ryte, gali būti ne toks efektyvus augimo procesams. Užtikrinus šias sąlygas, jūs sukursite geriausią terpę savo vaikui augti sveikam ir stipriam.
